Pro langą keičiantis rudeniškiems peizažams būrelis jaunų bardų džiugino traukinių Vilnius-Kaunas keleivius. Tai antrus metus iš eilės vykstanti tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai - aš“ įžanga, rašo „Respublika“.
Mindaugo Ancevičiaus, Dmitrijaus ir Romano Timofejevų, Vaidoto Mineikio, Jono Bagdonavičiaus, Simono Nekrošiaus bei grupių „25-to kadro akustinė versija“ ir „Gimę čia“ atliekamos muzikos pasiklausyti trokštantieji pirko bilietus ne į kokią nors koncertų salę. Šių muzikantų koncertine vieta tapo traukiniai nuo Vilniaus iki Kauno.
Norintiems pasiklausyti viso koncerto, reikėjo sukrapštyti 31 litą traukiniams nuo Vilniaus iki Vievio, nuo Vievio iki Kaišiadorių, nuo Kaišiadorių iki Kauno ir nuo Kauno iki Vilniaus. Studentams taikyta 50 procentų lengvata. Vis dėlto tokių buvo vos saujelė, o daugeliui šių maršrutų keleivių koncertas traukinyje buvo staigmena. Kai kurie dainuojamosios poezijos pasiklausyti rinkosi ir iš kitų vagonų.
Koncertas vyko ne tik traukinyje, bet ir Vilniaus, Vievio, Kaišiadorių ir Kauno geležinkelio stotyse. Į koncertinį maršrutą įtraukti Vievį ir Kaišiadoris nutarta, nes juose šiemet festivalio „Tai - aš“ koncertai nesuplanuoti.
„Vilniečiai yra labiau išpaikinti kultūros renginių organizatorių dėmesio“, - sakė pastebėjęs festivalio meno vadovas Juozas Žitkauskas. Tai matyti iš entuziastingo ir netikėto jaunųjų bardų pasitikimo Vievyje ir Kaišiadoryse. Vievyje vilniečius pasitiko fleitininkės ir saksofonininkas, o Kaišiadoryse - folkloro ansamblis.
Muzikantams maloni staigmena tapo ir tai, kad šiuose miestuose žmonės specialiai ėjo klausytis bardų. Tarp būrio žmonių keleivių buvo vos vienas kitas. Kitąmet bardų traukinys, ko gero, riedės kitu maršrutu ir pasuks Marijampolės link.
Mindaugas Ancevičius, bardas, bardų traukiniu keliaujantis jau antrąkart:
Tai buvo vienos dienos šventė ir mums, ir mažesnių miestų gyventojams. Tai buvo abipusis bendravimas, mus labai šauniai pasitiko. Dainuoti ir groti vagone - ne per menkas įvertinimas. Blogai yra tik tai, kad nuo traukinio riedėjimo kyla triukšmas, todėl labai pavargsta balso stygos. Bet viskas buvo labai protingai išspręsta - dainavome po vieną dainą nuo vieno vagono galo iki kito, todėl stipriai nepervargome. Atvirkščiai, buvo ypač linksma. Teko važiuoti traukiniu ir kai saulė leidžiasi - tai labai romantiška ir gražu. Pernai buvo tik bardų traukinio pabandymas, minties užuomazga. Ir dabar ji dar nėra visiškai išplėtota. Manau, su bardų traukiniu galima, oj, kiek pridaryti.
Zita Voitulevičiūtė
