Lietuvos žydų bendruomenė švenčia šviesos ir išsivadavimo šventę - Chanuką.
Chanuka, kurią viso pasaulio žydai švenčia pagal Mėnulio kalendorių, prasidės antradienio vakare ir tęsis aštuonias dienas.
Lietuvos žydų bendruomenė vieną svarbiausių savo tautos švenčių minės beveik visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Didžiausios šventės vyks Vilniuje, Panevėžyje ir Klaipėdoje.
Panevėžyje Chanukos šventės sutaps su apdovanojimų Pasaulio teisuoliams - žmonėms, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems žydų tautos žmones nuo sunaikinimo - įteikimo ceremonija.
Šeštadienį žydų šviesos ir išsivadavimo šventė bus švenčiama Klaipėdoje. Renginio metu bus uždegtos žvakės, kalbamos maldos, šokama ir dainuojama.
Gruodžio 11-ąją, paskutiniąją Chanukos dieną, į šventinį renginį rinksis Vilniaus žydų bendruomenė, Lietuvoje reziduojančių ambasadų atstovai, įvairių religinių konfesijų vadovai, tolerancijos idėjas puoselėjantys meno ir verslo žmonės.
Vilniaus Taharot Ha Kodeš choralinėje sinagogoje vyksiančio vakaro metu bus uždegtas Chanukos simbolis - aštuoniažvakė žvakidė Chanukija, skambės žydų tradicinių muzikantų -klezmerių - muzika, kurią atliks ansamblis "Yddishe Soul Kapelye", koncertuos ansamblis "Fajerlech" bei svečias iš Baltarusijos Dmitrijus Slepovičius.
Chanuka - šviesos ir išsivadavimo šventė, kurios tradicijos siekia 165 metus prieš Kristų. Šia švente minima žydų pergalė prieš graikų-sirų užkariautojus ir Jeruzalės šventovės išlaisvinimas.
Aštuonias šventės dienas žydai meldžiasi sinagogose, o kiekvieną vakarą namuose uždega chanukija: pirmąjį vakarą - vieną žvakę, antrąją - dvi, ir taip, kol paskutinįjį šventės vakarą sušvinta visos aštuonios žvakės.
Per Chanuką paprastai valgomas aliejuje keptas maistas, dažniausiai bulviniai blyneliai, ir pieniški patiekalai. Šventės itin laukia vaikai: per Chanuka jie iš suaugusiųjų gauna dovanų, žaidžia tradicinį žaidimą mediniais vilkeliais - "dreidl". Senovėje šiuo žaidimu buvo maskuojamos rašto pamokos, kurias buvo uždraudę graikų-sirų užkariautojai.
