Balandžio 21 d., antradienį, Šiuolaikinio meno centre startuoja elektroninės muzikos festivalis „Jauna muzika“.
Per penkis vakarus festivalis pasiūlys devynis skirtingus projektus, supažindinančius su elektroninės muzikos technologinėmis naujovėmis, naujausia leidybinių kompanijų ir savilaida užsiimančių menininkų produkcija, taip pat nemaža programos dalis (lygiai trečdalis) bus atseikėta lietuviškoms elektroakustinių ir elektroninių kūrinių premjeroms.
Vienu pagrindinių šiųmetės programos akcentų tapo naũjos gyvosios elektroninės muzikos koncepcijos, grindžiamos fizine sąveika su skaitmeninėmis technologijomis. Žodis „fizinė“ šiuo atveju reiškia kiek daugiau nei vien rankų manipuliacijos maigant kompiuterio klavišus ar garso pulto slankiklius „gyvo“ pasirodymo metu, o žodis „sąveika“ veikiau nurodo į spontanišką garsinės medžiagos kūrimą ir apdorojimą čia ir dabar nei į iš anksto kruopščiai sukomponuotų ir įrašytų garso takelių demonstravimą. Taigi svarbiausiu veikėju tokiuose pasirodymuose tampa žmogus, – kūrėjas ir atlikėjas viename asmenyje, – valdantis technologijas savo kūnu. Dėl pirmavimo kuriant tokias technologijas ir gaminant naujus elektroninių instrumentų koncepcinius modelius varžosi ne viena garso tyrimų ir muzikinės kompiuterijos laboratorija visame pasaulyje. Šįkart „Jaunos muzikos“ ieškiklyje – naujienos iš Barselonos ir Amsterdamo.
Patį pirmąjį vakarą (balandžio 21 d.) festivalio lankytojai turės unikalią progą iš arti išvysti ir išgirsti visiškai naujo tipo XXI amžiaus elektroninį muzikos instrumentą „Reactable“, kurį 2005 m. visuomenei pristatė Barselonos Pompeu Fabra universiteto Muzikos technologijų grupė. Pasak instrumento kūrėjų, jų atsparos taškas buvo nauja koncepcija ir tik vėliau pavyko išrasti technologijas, padėjusias įgyvendinti iš pradžių utopinėmis atrodžiusias idėjas. „Reactable“ įkvėpė moduliniai analoginiai sintezatoriai, kuriuos XX a. 7 deš. pradžioje pirmasis sukonstravo Robertas Moogas. Anksčiau moduliniuose sintezatoriuose norint gauti vieną garsinį kompleksą (patch) skirtingus modulius reikėdavo sujungti kabeliais – tai buvęs ne tik sudėtingas procesas, bet kildavo ir nemaža paklaidos tikimybė. Su „Reactable“ tai padaroma paprasčiau ir intuityviau, nes jo veikimas pagrįstas vadinąmąja lytimąja sąsaja (tangible interface), t.y. vartotojai valdo sistemą, manipuliuodami apčiuopiamais objektais. Dėl to jo pavadinime susilieja dvi reišmės: tai ne tik „reaguojantis stalas“, bet ir „gebantis reaguoti“ instrumentas.
Kalbant konkrečiau, „Reactable“ techninės įrangos pagrindas – lytėjimui jautrus skaidrus stalviršis ir daugiataškio lietimo sąsaja (tabletop tangible multi-touch interface). Jos dėka instrumentu vienu metu gali groti daugiau nei vienas atlikėjas. Po stalviršiu įmontuota kamera, kuri nepaliaujamai analizuoja paviršių, sekdama pirštų judėjimą ir ant paviršiaus išdėstytų fizinių objektų pobūdį, vietą bei kryptį. Dėliodami, sukiodami ir kitaip keisdami šių objektų (virš 40 įvairios formos ir funkcijos „kaladėlių“) išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu ant „Reactable“ paviršiaus-ekrano, atlikėjai gali rinktis iš daugelio skirtingų elementų (sintezatorių, efektų, semplų kilpų ar kontrolerių), kurdami kaskart vis kitokią nepakartojamą kompoziciją. Naujausios technologijos čia dera su paprastu ir intuityviu dizainu, tad muzikos kūrėjai ir atlikėjai gali nevaržomai eksperimentuoti su garsais, keisti jų struktūrą, kontroliuoti parametrus ir tiesiog kūrybiškai reikštis pačiais betarpiškiausiais ir novatoriškiausiais būdais. „Reactable“ elektroninės muzikos kūrimą pavertė išties intuityviu, lengvai suprantamu ir nesudėtingai realizuojamu užsiėmimu, iš pažiūros primenančiu margaspalvių muzikinių „kaladėlių“ dėlionę, o girdimą muziką – matoma ir apčiuopiama.
Už 2005 m. pristatytą „Reactable“ jo kūrėjų komanda pelnė nemažai prestižinių apdovanojimų tiek technologinių inovacijų, tiek elektroninės muzikos srityje; jo teikiamomis galimybėmis netgi susidomėjo kai kurios nūdienos popžvaigždės. Islandų daininkė Björk įtraukė „Reactable“ į savo naujausio albumo „Volta“ pasaulinio turo pasirodymus (jo metu 2008 m. vasarą instrumentas buvo atkeliavęs ir į Vilnių). „Jaunoje muzikoje“ instrumentu gros Carlosas Lópezas, pastaruoju metu daugiausia laiko skiriantis muzikos prodiusavimui ir didžėjavimui. Jis taip pat demonstruoja „Reactable“ galimybes įvairiuose renginiuose – nuo universitetinių vakarėlių iki elektroninės muzikos festivalių visame pasaulyje.
Kita festivalyje pristatoma gyvosios elektronikos koncepcijų kalvė, garsėjanti „žmogišku požiūriu į technologijas“ yra Amsterdame įsikūrusi STEIM – Elektroinstrumentinės muzikos studija. Su šios studijos kūrybinėse dirbtuvėse rezidavusių menininkų darbais „Jauna muzika“ supažindino jau prieš dvejus metus, o šiemet ji pristato projektą „We Love STEIM“ (balandžio 23 d.), skirtą studijos 40-mečiui. Šio projekto rėmuose žymūs elektroninės muzikos atlikėjai grąžina duoklę studijai, suteikusiai kūrybines bei technines sąlygas įgyvendinti savo idėjoms. Vienas jų – kompozitorius ir atlikėjas Alexas Nowitzas, kuriantis vokalinę, kamerinę ir elektroninę muziką, taip pat muziką šokio, dramos bei operos spektakliams. Jis taip pat yra pripažintas balso menininkas, švilpavimo ir dainavimo virtuozas, bendradarbiaujantis su įvairiausių stilių muzikos atlikėjais ir interpretuojantis kitų kompozitorių muziką.
Kompozitorius ir atlikėjas Alexas Nowitzas
Tenoru ir kontratenoru dainuojantis atlikėjas yra įvaldęs daugybę išplėstinių technikų, nebesutelpančių į klasikinio dainavimo rėmus. Po viešnagės STEIM vokalinių pasirodymų metu jis naudoja savo susikurtą gyvosios elektronikos rinkinį, kurį sudaro du „Wiimote“ valdikliai (įprastai naudojami „Nintendo Wii“ žaidimų konsolėse), STEIM programinė įranga (junXion, LiSa) ir kompiuteris (MacBook Pro). Internetinis žurnalas eContact! publikavo jo Kita festivalyje pristatoma gyvosios elektronikos koncepcijų kalvė, garsėjanti „žmogišku požiūriu į technologijas“ yra Amsterdame įsikūrusi STEIM – Elektroinstrumentinės muzikos studija. Su šios studijos kūrybinėse dirbtuvėse rezidavusių menininkų darbais „Jauna muzika“ supažindino jau prieš dvejus metus, o šiemet ji pristato projektą „We Love STEIM“ (balandžio 23 d.), skirtą studijos 40-mečiui. Šio projekto rėmuose žymūs elektroninės muzikos atlikėjai grąžina duoklę studijai, suteikusiai kūrybines bei technines sąlygas įgyvendinti savo idėjoms. Vienas jų – kompozitorius ir atlikėjas Alexas Nowitzas, kuriantis vokalinę, kamerinę ir elektroninę muziką, taip pat muziką šokio, dramos bei operos spektakliams. Jis taip pat yra pripažintas balso menininkas, švilpavimo ir dainavimo virtuozas, bendradarbiaujantis su įvairiausių stilių muzikos atlikėjais ir interpretuojantis kitų kompozitorių muziką. Tenoru ir kontratenoru dainuojantis atlikėjas yra įvaldęs daugybę išplėstinių technikų, nebesutelpančių į klasikinio dainavimo rėmus. Po viešnagės STEIM vokalinių pasirodymų metu jis naudoja savo susikurtą gyvosios elektronikos rinkinį, kurį sudaro du „Wiimote“ valdikliai (įprastai naudojami „Nintendo Wii“ žaidimų konsolėse), STEIM programinė įranga (junXion, LiSa) ir kompiuteris (MacBook Pro). Internetinis žurnalas eContact! publikavo jo straipsnį, kuriame nagrinėjamos judesių integravimo į muzikos kūrimą galimybės, kai atlikėjas, įranga ir techninis įgyvendinimas remiasi belaidėmis technologijomis, taip tarsi paverčiant balso menininką „garso šokėju“.
Savo pasirodymui „Jaunoje muzikoje“ Alexas Nowitzas pasirinko vokalines kompozicijas „Voicescapes“ (Balsovaizdžiai) ir „Studies for Self-Portrait“ (Studijos autoportretui). Abiejų kūrinių „medžiaga“ ar „semplai“ imami iš ankstesnių kūrinių ir papildomi gyvai įrašinėjamu balsu. Pasak atlikėjo, abiem atvejais tai – lyg autoportreto tapymas žvelgiant į veidrodį.
Iš Pietų Korėjos „pogrindinės“ scenos į Amsterdamo eksperimentinę laboratoriją emigravęs Byungjunas Kwonas jau lankėsi Šiuolaikinio meno centre prieš penkerius metus suregtose „Elektrodienose“. Savo muzikinę karjerą XX a. 10 deš. pradžioje jis taip pat pradėjo kaip dainininkas ir dainų kūrėjas. Įrašė 7 albumus, kurių stilistinė amplitudė – nuo alternatyviojo roko iki minimal house. Jis kuria „garso dizainą“ mados kolekcijų pristatymams, viešosioms erdvėms, šiuolaikinio šokio ir teatro spektakliams bei tarpdisciplininiams projektams, taip pat muziką tradiciniams korėjiečių instrumentams, savarankiškai gaminasi muzikinius instrumentus ir kitas pasirodymams reikalingas priemones. Nuo 2003 m. jis dirba STEIM techninės įrangos tyrimų ir gamybos laboratorijoje ir teikia techninius sprendimus Amsterdame kuriantiems menininkams. Šįkart „Jaunoje muzikoje“ matysime ir girdėsime vieną naujesnių Byungjuno Kwono audiovizualinių kūrinių „Hypermetropia“ (Toliaregystė), kuriame pasitelkiant kamerą ir projektorių garsas paverčiamas spalva ir šviesa. Tarp šios transformacijos parankinių priemonių bus naudojamos ne vien „aukštosios“ skaitmeninės technologijos, bet net ir pradedantiems elektrotechnikams pažįstamas lituoklis.
Byungjunas Kwonas
Projektas pristatomas bendradarbiaujant su Aušra Listavičiūte ir STEIM bei remiant Nyderlandų karalystės ambasadai Vilniuje. Festivalį rengia Lietuvos kompozitorių sąjunga, bendradarbiaujant su Šiuolaikiniu meno centru.
Bilietus į festivalio koncertus galima įsigyti ŠIUOLAIKINIO MENO CENTRO kasoje (Vokiečių g. 2) nuo balandžio 16 d. Kasa dirba II–VII 12–19.30 val.; tel. (8 5) 212 19 45. Bilietus taip pat galima užsisakyti ir įsigyti sistemoje bilietai.lt: internetu www.bilietai.lt, trumpuoju numeriu 19555 (2Lt/min) arba visose bilietai.lt platinimo vietose.
