Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Vakar mačiau filmą apie Goją. Gyvenimas yra sudėtingas , dažnai sukasi spirale , jame nėra tik juoda ir balta. Filme pradeda siautėti inkvizicija : prievarta išgauna prisipažinimus po to pasmerkia žmones ir visą tai atlieka nekaltu veidu , dėl teisybės , dėl šventų dalykų. Toks mąstymo būdas ar elgsena niekur nedingo : šiandien prisimetus tėvynes meilę, padorumu, linčiuojama ne viena asmenybė. Norisi tokių istorikų iš Biržų klausti , kaip jie išlaikė mokslinio komunizmo egzaminus pas Burokevičių , kokius pažymius iš komunizmo statybos gavo ?
Ir ka, durniau, matai kaip zmones myli poete.Suns balsas i dangu neina!
Lakstingala negali neciulbeti, o durnius - taip rasyti.
Kas esat be nuodemės? Tas imkit ir pirmas meskite akmenį, kad ir į Salomėją.O aš ją dievinu, jos poezija nuostabi, o ir Baltušis puikus rašytojas, daug tiesos jo romanuose.
Geriau apsidairykit aplink, kiek daug didesnių išdavykų pardavusių ir parduodančių Tėvynę vaikšto šalia.
Geriau apsidairykit aplink, kiek daug didesnių išdavykų pardavusių ir parduodančių Tėvynę vaikšto šalia.
jau Dievo teisme nuteista, o štai straipsnio autoriui tas teismas dar prieš akis. Patarčiau jam apie tai pagalvoti, nes rašyta , kad teks atsakyti už kiekvieną ištartą žodį, už kiekvieną mintį.
LABAS IR SUDIE
S.N.
Rudenio ražienom brenda Salomėja.
Baltas rūkas gaubia lyg sena skara.
Iš tenai dar niekas niekad neparėjo.
Rudenio arimuos – Tu vienui viena.
Tik neverk, sesele, Kuršių žemėj miega
Dvylika brolelių jau labai seniai.
Pajūrio smėlynuos lyg gražiausią gėlę
pažadą sugrįžti Tu pasodinai.
Kaltino ir barė, laukė ir mylėjo.
Lietuva, tėvyne, kam ją pamiršai?
Akmeniu pavirtus, verkia Salomėja.
Dūžtantys likimai, pokario vaikai –
viskas lyg mozaika debesų kelionėj
paslaptingai keista ir nepatiklu.
Pasiklydę žodžiai kryžkelėm žegnojas.
Rudenio arimuos liūdna ir graudu.
Lyg žuvėdrą baltą pakylėk į dangų,
Viešpatie, poetę, žemės nekaltos.
Atmintį tesaugo lyg paveikslą brangų.
Jos skaudaus Likimo nieks neatkartos.
Rudenio arimuos žydi Salomėja –
debesų baltumo dangiška gėlė.
Iš tenai dar niekas niekad neparėjo.
Šventas paveikslėli – Labas ir sudie.
S.N.
Rudenio ražienom brenda Salomėja.
Baltas rūkas gaubia lyg sena skara.
Iš tenai dar niekas niekad neparėjo.
Rudenio arimuos – Tu vienui viena.
Tik neverk, sesele, Kuršių žemėj miega
Dvylika brolelių jau labai seniai.
Pajūrio smėlynuos lyg gražiausią gėlę
pažadą sugrįžti Tu pasodinai.
Kaltino ir barė, laukė ir mylėjo.
Lietuva, tėvyne, kam ją pamiršai?
Akmeniu pavirtus, verkia Salomėja.
Dūžtantys likimai, pokario vaikai –
viskas lyg mozaika debesų kelionėj
paslaptingai keista ir nepatiklu.
Pasiklydę žodžiai kryžkelėm žegnojas.
Rudenio arimuos liūdna ir graudu.
Lyg žuvėdrą baltą pakylėk į dangų,
Viešpatie, poetę, žemės nekaltos.
Atmintį tesaugo lyg paveikslą brangų.
Jos skaudaus Likimo nieks neatkartos.
Rudenio arimuos žydi Salomėja –
debesų baltumo dangiška gėlė.
Iš tenai dar niekas niekad neparėjo.
Šventas paveikslėli – Labas ir sudie.
Lauksiu,
kai nelauks jau niekas niekada... :(
Nuostabios eilės
kai nelauks jau niekas niekada... :(
Nuostabios eilės
Ir J. Janonis ir kiti poetai iš didžios raidės
Ir J. Janonis ir kiti poetai iš didžios raidės
Nėris lietuiams kaip Puškinas rusams
Ar gali Salomėjos Nėries eilės pateisinti jos išdavystę?