Kūrėjai per judesius, muziką, scenografiją pasakos, kaip gyvenome, mylėjome ir kaip mylėjomės. Kas iš tiesų slepiasi po ženklais ir simboliais, kaip mus vedė ir kur atvedė ta Didžioji Traukos jėga. Kad susimąstytume – ar dar tebemokame mylėti?
Didžioji dalis spektaklio veiksmo – šešėlių teatras, kuriame gyvų aktorių vaidyba derinama su animacija. Nors spektaklis skirtas suaugusiems, o tema išties pikantiška, kūrėjai liečia ją be galo jautriai ir poetiškai, atsispirdami pagundai nukrypti į atvirą erotiką ar „meilės meno instrukcijas“. Tai – poema be žodžių: iš judesio, simbolių, metaforų. Gyvų ir pieštinių aktorių vaidyba supinta su šokiu, – spektaklyje dalyvauja žinomi šokėjai Saulius Skambinas ir Beatričė Skabickienė bei dar viena, kol kas mažiau žinoma, bet pakankamai įdomi pora - Mindaugas Miliauskis ir jo partnerė brazilė Mihle Lopez.
Vienos dalies komedijos „Kamasutra“ scenarijaus autorius ir režisierius Arūnas Katkauskas, animacijos autorius Vladislavas Berežokas, dailininkas Edmundas Paliukas ir kiti neprimeta savo nuomonės ir nesistengia šokiruoti - erdvės kiekvieno fantazijai paliekama pakankamai.
Ar pasaulio pabaiga ateis tada, kai baigsis Meilė? Atsakymą greičiausiai žiūrovai turės rasti patys. „Kamasutros“ statytojai, vaidmenų atlikėjai (Jūratė Raulinaitytė, Rita Mečislauskaitė, Sigitas Laukagalis, Marius Sekmokas ir kiti) daug ką palieka už širmos - tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme.
Anot kūrėjų, ir tie, kas su nerimu laukia 2012 m. gruodžio 21-ąją ateisiančios pasaulio pabaigos, ir tie, kas ironiškai šypsosi, girdėdami tokias prognozes, kartais vis dėlto ima ir susimąsto: jei yra pabaiga, tai kur buvo pradžia? Nuo ko viskas prasidėjo? Kodėl vis dar esame čia, šioje planetoje?
Atsakymų gali būti įvairių. Greičiausiai esame todėl, kad mus veikia dvi stiprios traukos jėgos: Žemės traukos, laikančios mus šiame pasaulyje, bei vyro ir moters traukos vienas kitam, be ko žmonija paprasčiausiai išnyktų per vieną kartą. Kad ir kiek bandytume pabėgti nuo šių jėgų, tai paprasčiausiai neįmanoma. Ypač - nuo antrosios.
Į visą pasaulio istoriją galime pažvelgti kaip į vyro ir moters santykių ir meilės istoriją, kurioje susipina viskas: seksas ir dvasingumas, siela ir kūnas, liepsnojanti aistra ir ledinis abejingumo šaltis, švelnumas ir laukinės prigimties klyksmas, tragedija ir komedija...
