Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Žiaurumas nėra liga, o jeigu tai liga, - ji neišgydoma. J. Biliūnas jau seniai parašė apsakymą „Kliudžiau“, tačiau katę strėle nužudęs vaikas atgailavo, tai jam buvo pamoka visam gyvenimui. Iš esmės žiaurus elgesys su gyvūnais ateina iš namų, kur neišmokoma pagarbos nei vienas kitam, nei gyvūnui, nei apskritai gyvybei, - sako vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys. - Žmogus, kuris tyčiojasi iš gyvūnų, greičiausiai tai darys ir su žmonėmis.“

REKLAMA

Kodėl jaučiamas pasitenkinimas stebint aukos kančias? Ar norima kito skausmu užmušti savąjį, ar žmogus jaučiasi nevisavertis?

Pati ir atsakėte. Iš tiesų tai gali būti nevisavertiškumo jausmas. Jeigu aš neturiu kaip kitaip savęs parodyti, tai tada smurtauju ir noriu, kad tai matytų kiti. Kita vertus, galbūt žmogus iš tiesų nesuvokia, kad gyvūnui skauda. Šiaip ar taip, toks elgesys yra iškrypimas, reikia tai įvardyti.

Daugelis žmonių dėl žiaurumo su gyvūnais labai sielojasi ir siūlo padaryti smurtautojui tą patį, ką jis darė gyvūnui.

Yra toks posakis, kuriuo vadovaujuosi: karą pradėti mes galime greitai, o baigti bus sunku. Jeigu elgsimės pagal tokius pincipus, tai mes pereisime nuo smurto prie smurto.

Kita vertus, tylėjimas irgi negalimas. Įvardinkime, kad tai nenormalu. Aš tai traktuočiau kaip ligos požymį.



„Sunku išsiskirti“


„Žiaurus elgesys su gyvūnu yra žmogaus iškrypimas“, - sako psichiatras L. Slušnys.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiuosiuose šalies miestuose veikianti „Pifo“ tarnyba gyvuoja iš savanorių aukų. Prieš keletą savaičių, gavusios pranešimą, klaipėdietės savanorės skubėjo į laukymę už prekybos centro, kur prie palaikių benamių būstų glaudėsi šuniukus atsivedusi ir juos dar maitinanti kalytė. Mėlynėmis nusėtu kūnu, sumuštu šonu kalė bijojo bet kokio žmogaus judesio. Ją su šunyčiais savanorės patikėjo veterinarijos gydytojo apžiūrai, vėliau priglaudė savo namuose, ir atkutę mažyliai su savo mama laukia tikrųjų šeimininkų.

„Lietuvoje jau sterilizuota per pusę tūkstančio benamių kačių. Mes jas sugauname specialia gaudykle, stengdamosi sukelti katei kuo mažiau streso, nuvežame į veterinarijos kliniką sterilizuoti, o po dienos vėl paleidžiame į tą vietą, iš kurios paėmėme“, - sakė klaipėdietės „Pifo“savanorės Inga Rumskienė ir Viktorija Samoškaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Apie valkataujančias kates praneša jas šeriantys žmonės. Per metus būna dvi kačiukų vados, ir mieste spėriai daugėja benamių. Gražus kauniečių pavyzdys: jie įrengė kiemuose tvarkingas šėryklas, kad ėdalas nebūtų drabstomas po langais ir kur papuola. Jas net pašventino kunigas.

„Mes rengiame švietėjiškas akcijas mokyklose, vaikams pasakojame, kaip elgtis su įvairaus amžiaus ir veislės gyvūnu. Stengiamės pakelti neveislinių gyvūnų vertę. Vaikai, grįžę namo, apie gyvūnų globą papasakoja tėveliams ir draugams, taip pamažu keičiasi visuomenės požiūris. Supranta, kad gyvas padarėlis - ne žaislas, kurį atsibodus galima išmesti, pasmerkti badui, šalčiui ir kančioms“, - sakė savanorės.

Jos pasakojo, kad žmonės matė, kaip vairuotojas tyčia stengėsi automobilio ratais sutraiškyti dviejų mėnesių katytę.

Pervažiavo letenytę, ir ją teko amputuoti. Dabar ši nelaimėlė rado namus. Kaune vos liko gyva per langą išmesta kalytė Kaštonė. Klaipėdietė pro langą pamatė, kad maža katytė daužo snukutį į medį. Paėmusi ją į rankas suprato, kad jai išbadytos akys. Priglaudė auką savo namuose.

REKLAMA
REKLAMA

Savanorės skelbia internete apie išgelbėtus gyvūnus, pirma juos išgydžiusios, deda jų nuotraukas, charakterio ir gyvenimo istorijos aprašymą.

„Svarbu iš pat pradžių nusiteikti, kad priglaustas gyvūnas - ne tavo, jį atiduosi. Kuo sunkiau būna jį išgydyti ir slaugyti, tuo sunkiau skirtis, bet žinai, kad į jo vietą galėsi paimti kitą išgelbėtąjį“, - pasakojo gyvūnų globėjos.



Kai beglobiui gyvūnui atsiranda šeimininkas, jo prašoma pasirašyti sutartį, kad jeigu kas pasikeis, gyvūno į gatvę neišmes, o grąžins savanorėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų