Seime pradėtos registruoti kosmetinės Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos šiuo metu nesprendžia esminių nacionalinio transliuotojo turinio ir administracijos valdymo problemų. Tokią poziciją visuomenei pateikia LŽS Taryba, kuri atstovauja beveik 800 profesionalių žurnalistų.
Svarstydama nacionalinio transliuotojo perspektyvų ir reformų klausimą, LŽS Taryba išreiškė susirūpinimą ne tik dėl LRT dirbančių žurnalistų socialinių garantijų, bet ir dėl jų statuso. Ypač aštriai kritikuojamos šiandieninės LRT laidų glaudžios sąsajos su kai kuriomis komercinėmis žiniasklaidos priemonėmis. Tai trukdo tikram pliuralizmui ir nuomonių sklaidai per Lietuvos televiziją. Todėl LŽS Taryba mano, kad Lietuvos radijo ir televizijos valdymą būtina pertvarkyti iš esmės ir užtikrinti maksimaliai nuo politinės valdžios ar atskirų politikų bei verslo struktūrų nepriklausančią LRT tarybą.
Kaip žinia, dabar teikiamose kosmetinėse įstatymo pataisose numatyta, kad jei Seimas nepritars LRT tarybos pateiktoms ataskaitoms, tarybos nariams teks atsistatydinti. Po to turės atsistatydinti ir LRT generalinis direktorius, kurio vietą užimtų naujos tarybos skiriamas kandidatas. Tačiau tik tokios pataisos kol kas nesuteikia aiškių garantijų, kad bus užtikrintas sėkmingas LRT vadovo ir tarybos bendradarbiavimas, o ne tarpusavio konkuravimas ir interesų konfliktas.
Todėl šiandien būtina esminė reforma, jei siekiama sukurti ne tik skaidriai valdomus, bet ir visuomenės, o ne valdžios institucijų interesams atstovaujančius nacionalinius radiją ir televiziją. Atsižvelgdama į viešas diskusijas ir skirtingus pasiūlymus, kaip turėtų funkcionuoti ir kokia turėtų būti LRT, Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo neskubėti keičiant nacionalinio transliuotojo veiklą reguliuojantį įstatymą. Visų pirma, būtina rimta diskusija su visuomene dėl transliuotojo veiklos vizijos. Tuomet būtų prasminga Seime iš skirtingų visuomeninių organizacijų ir žiniasklaidos ekspertų sudaryti darbo grupę, kuri parengtų būtinų pakeitimų paketą. Tik apsvarsčius tokius kompleksinius pasiūlymus ir atsiradus politinei valiai Seime galima tikėtis racionalių ir efektyvių reformų, o ne "atpirkimo ožių" dėl šiandieninių problemų ieškojimo.
Kadangi šiandien LRT neretai viešai kaltinama atstovavimu vienai ar kitai politinei interesų grupei, todėl reformos turi numatyti maksimalias garantijas, kad už informacijos pateikimą atsakingi žurnalistai iš tiesų būtų nepriklausomi – vyktų skaidri jų atranka, būtų suteikiamos maksimalios socialinės ir kitos žurnalistams reikalingos garantijos. Kol tokios reformos neįvyks, tikėtis rimtesnių permainų neįmanoma.
Be to, LŽS jau yra atkreipusi dėmesį, kad šiuo metu savo atstovus į aukščiausiąjį LRT valdymo organą – tarybą, skiria tik keturios nevyriausybinės organizacijos. Prezidentas ir Seimas į LRT tarybą gali skirti net po 4 atstovus. Tokiu būdu sukuriamas teorinis LRT valdymo modelis, kai LRT tampa iš esmės ne visuomeniniu, o valdžios institucijų transliuotoju. Ir nors šiandien tarybą sudarantys asmenys priklauso skirtingoms profesinėms ar kitokioms bendruomenėms, tačiau pats mechanizmas, kai daugelį šių žmonių atrenka ir deleguoja politinės institucijos – ydingas iš esmės.
Šiandien Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija – į LRT tarybą žurnalistus ir leidėjų atstovus deleguoja ne jų savivaldos organizacijos, o politinės valdžios atstovai. Dėl to bet kuriam vadovaujančios ar opozicijoje esančios politinės jėgos deleguotam žurnalistui ar leidėjų atstovui gali būti nepagrįstai ar pagrįstai keliamas įtarimas, kad jis atstovauja kurios nors valdžios grandies, o ne visuomenės interesams. Susiklosto žurnalistams ir leidėjams nedėkinga moralinė dilema, jog jis už savo veiklą LRT taryboje turi atsiskaityti ne žurnalistų ar leidėjų bendruomenei, bet valdžios institucijai. Taip mažinamas pasitikėjimas ir pačia žiniasklaida bei jos savireguliacija.
