Vyriausybė nutarė įsteigti Lietuvos Respublikos ambasadą Bulgarijos Respublikoje nuo 2007 m. spalio 1 d., Slovėnijos Respublikoje - nuo 2007 m. gruodžio 1 d.
Diplomatiniai santykiai su Bulgarija atkurti 1991 m. rugsėjo 10 d., su Slovėnijos Respublika - 1991 m. lapkričio 22 d. Šiuo metu už dvišalių santykių palaikymą su Bulgarija atsakinga Lietuvos ambasada Graikijoje, kuri atstovauja Lietuvai ir Albanijoje. Slovėnijai akredituota Lietuvos ambasada Austrijoje, kuri taip pat taip pat yra atsakinga už Lietuvos ryšius su Slovakija, Kroatija ir Lichtenšteino Kunigaikštyste.
Pabrėžiama, kad dėl didelio ambasadų Graikijoje ir Austrijoje darbo krūvio ir atstumų tarp sostinių sudėtinga užtikrinti visapusišką ir nuoseklų diplomatinį atstovavimą Lietuvos interesams Bulgarijoje ir Slovėnijoje.
Lietuvai, Bulgarijai ir Slovėnijai įstojus į NATO ir ES, šalių santykiai tampa vis aktyvesni, koordinuojant bendrus veiksmus, siekiant įtvirtinti šalių interesus šiose organizacijose. Plėtojamas dvišalis, regioninis ir daugiašalis bendradarbiavimas politikos, ekonomikos, energetinio saugumo, gynybos, kultūros srityse.
Artėjant Slovėnijos pirmininkavimui ES 2008 m. I pusmetį ir atsižvelgiant į būsimą Lietuvos pirmininkavimą ES 2013 m., imta aktyviai bendradarbiauti siekiant perimti pirmosios ES naujosios šalies pirmininkavimo patirtį. Bulgarija aktyviai prisideda prie saugumo zonos Juodosios jūros regione plėtimo. Lietuva suinteresuota glaudesniu Juodosios jūros ir Baltijos jūros regionų bendradarbiavimu.
Pažymėtina, kad auga Lietuvos kapitalo investicijos Bulgarijoje - bendrovė „Maxima LT" yra įsteigusi savo prekybos centrų tinklą Bulgarijoje ir planuoja didinti investicijų apimtį šioje šalyje. Susidomėjimą Bulgarija rodo Lietuvos nekilnojamojo turto ir statybos bendrovės. Tad mūsų šalies asocijuotos verslo struktūros nuolat akcentuoja būtinybę įsteigti ambasadą Bulgarijoje.
Lietuvos - Slovėnijos ekonominis bendradarbiavimas kol kas nėra intensyvus. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos tiesioginių investicijų Slovėnijoje nėra, o Slovėnijos tiesioginės investicijos Lietuvoje yra simbolinės. Slovėnijos bendrasis vidaus produktas stabiliai auga (nuo 2002 m. vidutiniškai apie 4 proc.), ji pirmoji iš naujųjų ES narių prisijungė prie euro zonos, o bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui, dydžiu lenkia daugumą kitų naujųjų ES narių ir gali lygiuotis į kai kurias senąsias.
Konstatuojama, kad Lietuvos prekybos ir investicijų potencialas su Slovėnija kol kas nėra išnaudotas. Būtina dažniau keistis verslo misijomis, dalyvauti parodose. Manoma, kad Slovėnija Lietuvai galėtų būti tiltas pradėti verslą, kurti bendras įmones Vakarų Balkanuose, pavyzdžiui, Kroatijoje (Kroatija - trečias stambiausias Slovėnijos eksporto partneris ir pagrindinė investicijų rinka) ar Bosnijoje ir Hercegovinoje, o slovėnams Lietuva galėtų būti tiltas į Rytus.
Kiekvienais metais į Bulgariją ir Slovėniją vyksta vis daugiau Lietuvos piliečių, tad akivaizdžiai didėja konsulinės informacijos ir pagalbos poreikis. Įkūrus Lietuvos ambasadas Sofijoje ir Liublianoje suaktyvėtų dvišaliai politiniai ir ypač ekonominiai santykiai, būtų lengviau koordinuoti dvišalius įvairaus lygio vizitus, informuoja Vyriausybės spaudos tarnyba.
