Nuo tada, kai Lietuvoje ėmėme auginti avižas, virėme ir valgėme kisielių. Toks kisielius buvo rauginamas, o subrendęs raugas dažnai keliaudavo iš vieno raugimo į kitą. Mūsų senolių kisielius buvo gerokai rūgštesnis.
Virdavo jį iš avižinių miltų ir ne gerdavo, o kabindavo mediniais šaukštais iš molinių dubenų. Kisielių valgydavo ir šiltą, ir šaltą, su pienu ar be jo.
Tradiciniam kisieliui tereikia 2 stiklinių avižinių miltų (galima sumalti avižinius dribsnius), 2 šaukštų medaus, juodos duonos plutelės, 8 stiklinių vandens ir trupučio druskos. Avižinius miltus užpilkite šiltu vandeniu, įmeskite duonos plutelę (galima įdėti kelias medžio anglis kartumui panaikinti) ir parą laikykite kambario temperatūroje. Paskui masę perkoškite, tirščius dar kartą perplaukite vandeniu, kad būtų 1 litras skysčio. Jį truputį pasūdykite ir nuolat maišydami virkite 2–3 minutes. Valgyti kisielių galima šaltą su medumi, miešimu, pienu arba karštą – su pakeptais svogūnais.
Toks patiekalas tiks ne tik Kūčių stalui – tai skanu ir naudinga kasdienos pusryčiams bei vakarienei. Avižų kisielius – vienas sveikiausių valgių, turinčių įvairių maisto medžiagų. Avižų baltymuose yra visų nepakeičiamų ir kitų amino rūgščių, riebalų sudėtyje – polinesočiųjų riebiųjų rūgščių; gausu vitaminų B, B1, B6, E, cholino ir kt. Iš mikroelementų daugiausia silicio, kalio, fosforo ir magnio, tačiau yra ir kitų elementų. Avižų valgiai – geras dietinis produktas.
Šiandien dažniausiai mėgaujamės su krakmolu virtu kisieliumi. Tačiau ir čia yra savų paslapčių. Štai į pieno ir migdolų kisielius labiau tinka kukurūzų krakmolas, o į kitus – bulvių. Be to, kisielių galima virti tokio tirštumo, kokio norite ir mėgstate:
• skystam kisieliui – 1 litrui vandens dedami 3 šaukštai krakmolo;
• vidutinio tirštumo kisieliui – 1 litrui vandens reikia 4 šaukštų krakmolo;
• tirštam kisieliui – 1 litrui vandens – 5 šaukštai krakmolo.
Norėdami išvirti paprastą tradicinį kisielių, jam skirtą skystį (sultis, kompotą ir pan.) užvirinkite ir nuolat maišydami supilkite nedideliame šalto vandens kiekyje išmaišytą krakmolą. Užvirusį kisielių iškart nukelkite nuo ugnies.
Visi kisieliai turi nemalonią ypatybę – vėsdami užsitraukia plėvele. Ji nesusidarys, jeigu išvirusį kisielių pabarstykite cukrumi. Jeigu plėvelė jau susidarė, galite įpilti truputį šviežių sulčių ir gerai išmaišyti. Tai tik pagerins kisieliaus skonį ir „įkvėps“ jam naujos gyvybės.
Svarbiausia kisieliui – pagrindinis skystis. Jis turi būti šiek tiek ryškesnio skonio (saldesnis, rūgštesnis ir pan.) nei norimo kisieliaus, nes krakmolas truputį „prigesina“ skonį.
Kisielius taip pat yra puikus pagrindas šaltoms sriuboms bei įvairiausiems desertams gaminti.
