Kuriami animaciniai serialai, steigiamos reklamos agentūros, per šokį mokomasi chemijos formulių, piešiniais perteikiamas eilėraščio turinys. Tokie netradiciniai mokymosi metodai šiuo metu taikomi beveik 100 Lietuvos mokyklų, kurios dalyvauja programoje “Kūrybinės partnerystės”. Įvairias mokslo disciplinas – biologiją, matematiką, lietuvių kalbą, ekonomiką – jungiantys projektai nepaiso įprastinės pamokos normų ir plečia jos ribas. Projektus mokyklose vykdo įvairių sričių kūrėjai ir profesionalai – aktoriai, žurnalistai, architektai, kino režisieriai, dizaineriai.
Pasak Mildos Laužikaitės, trečius metus vykstančios programos “Kūrybinės partnerystės” vadovės, projektai išjudina nusistovėjusius mokymosi procesus ir siūlo kūrybiškai išnaudoti tiek pamokos laiką, tiek klasės ir mokyklos erdves.
“Mokiniai, mokytojai ir kūrėjai drąsiai eksperimentuoja, kuria, dalinasi patirtimi ir tokiu būdu mokosi. Pavyzdžiui, kartoja istorijos žinias per šokio judesius ar sprendžia fizikos užduotis kurdami filmą. Projektai unikalūs tuo, jog į procesą įtraukiamos kelios mokslo disciplinos. Tokiu būdu siekiama, kad vaikai daugiau sužinotų, savarankiškai mąstytų, nuolat bendradarbiautų, įgytų daugiau praktinės patirties. Visi jų potyriai vėliau aptariami, nes svarbiausia, kad vaikai gerai jaustųsi mokykloje, mokymasis jiems būtų prasmingas ir įdomus užsiėmimas”, – sako M. Laužikaitė.
Šiuo metu Klaipėdos rajono Agluonėnų pagrindinėje mokykloje įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sugrąžinti vaikams skaitymo malonumą. Pasak Marijaus Gailiaus, projektą koordinuojančio žurnalisto, mokiniai bando iš įvairių perspektyvų pažvelgti į skaitymo procesą.
“Su mokiniais plečiame skaitymo būdus ir erdves, analizuojame grožinės literatūros tekstus. Skaitome individualiai, komandiškai, netradicinėse vietose, pavyzdžiui, prie jūros. Vėliau piešiniais perteiksime eilėraščio turinį, iš poeto Algimanto Baltakio kūrinyje minimų objektų padarysime daiktų muziejų, rengsime laikraštį”, – pasakoja M. Gailius.
Virginija Kuorienė, lietuvių kalbos mokytoja, sako, kad šiandien vaikai skaito SMS žinutes, naujienas internete, tačiau nenoriai paima knygą į rankas. Jos teigimu, šis projektas parodys, kad skaityti literatūrą gali būti įdomu ir naudinga.
Menotyrininkė Rugilė Žadeikytė sumanė pakeisti vieną iš Širvintų rajono Gelvonų vidurinės mokyklos vietų ir paversti ją mokymosi erdve. Geltonojo mokyklinio autobusiuko stotelėje, kur vaikai praleidžia nemažai laiko, bus sukurtas lauko žaidimas.
“Kad vaikai neliktų šioje vietoje stoviniuoti, sumanėme iš jų pačių gamintų mozaikinių plytelių sudėlioti lauko žaidimą. Plytelėmis bus galima keliauti, tačiau taisykles, kaip jomis judėti, sugalvos patys žaidėjai. Pavyzdžiui, teisingai atsakęs klausimą, turės teisę judėti pirmyn. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė ir mokytojams”, – apie sumanymą pasakoja R. Žadeikytė.
Projektas Gelvonų mokykloje įtraukia chemijos, istorijos, geografijos pamokas. Šiuo metu vaikai mokosi apie cheminę spalvų ir medžiagų, kurios bus panaudotos žaidimo gamybai, prigimtį. Vėliau su istorijos mokytoja bus gilinamasi į turtingą žaidimų istoriją. Išvykų metu mokiniai turės galimybę praktiškai išbandyti archajiškas ir šiuolaikines žaidimų formas. O geografijos mokytoja atskleis skirtingus orientavimosi erdvėje būdus ir padės pritaikyti juos kuriant žaidimo struktūrą.
Kitoje mokykloje – Klaipėdos Baltijos gimnazijoje – dvi devintokų klasės įsteigė reklamos agentūras ir pradėjo kurti reklamines kampanijas aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje žaidžiančiai futbolo komandai “Atlantas”. Algirdo Sabaliausko, rinkodaros konsultanto, vieno iš projektą vykdančių kūrėjų, teigimu, projektas gilins ekonomikos, lietuvių kalbos, geografijos ir informacinių technologijų žinias.
“Mokiniai rašys pranešimus spaudai, rengs apklausas, sutartis, mokysis apie regionus, kuriuose populiarus futbolas, ir viešai pristatys savo idėjas bei rezultatus futbolo komandai. Šiuo projektu sieksime paskatinti moksleivius daugiau mokytis, vaikyti jų abejingumą mokslams ir spręsti viešojo kalbėjimo problemą”, – pasakoja A. Sabaliauskas.
Šiuo metu įvairiose Lietuvos mokyklose vykstančiuose „Kūrybinės partnerystės“ projektuose mokiniai mokosi kaligrafijos, gilinasi į ekologišką gyvenimo būdą, kuria įvairias instaliacijas koridoriuose, domisi savo miestelio ir šeimos istorijomis bei legendomis, susipažįsta su šiuolaikine amatininkyste, augina kristalus.
Per trejus metus „Kūrybinių partnerysčių“ programoje jau dalyvavo apie 9 tūkstančiai Lietuvos moksleivių – nuo pirmokų iki dvyliktokų. Projektą „Kūrybinės partnerystės“ inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.
