„Dažnai tėvai stebisi, kodėl paaugliai yra irzlūs, užsidarę, nelinkę bendrauti, be galo egocentriški ir grubūs. Paauglystėje vaikus valdo hormonai, adrenalinas ir noras išbandyti, peržengti ribas. Nebijokite paauglių maišto ir prieštaravimų. Taip jie stengiasi išreikšti save, atrasti savo vietą tarp bendraamžių, įsitvirtinti savo bendruomenėje. Nepaisant paauglių atsainumo ir „atsiribojimo“ nuo šeimos gyvenimo, jie vis tiek stebi, seka ir įsimena viską, ko tėvai per gyvenimą moko. Nors paaugliai kuria savas žaidimo taisykles, jie nesąmoningai vadovaujasi savo šeimos vertybėmis, todėl svarbu atkreipti dėmesį, kaip šeimoje elgiasi suaugusieji“, – teigia ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius, asmeninio efektyvumo ir komunikacijos temų ekspertas, konsultantas Džiugas Dvarionas.
Tėvų autoritetas
Siekiant sukurti tvirtą ryšį su paaugliais ir užsitarnauti jų pasitikėjimą, pirmiausia derėtų keisti stereotipinę elgseną ir mąstymą – vengti valdingos kontrolės ir moralizavimo. Reiktų labiau domėtis vaikų kasdienybe, kalbėtis tomis temomis, kurios vyrauja paauglių pasaulyje.
D. Dvarionas pataria dažniau nusileisti paaugliams ir pripažinti jų norą būti „suaugusiais“, nedrausti jiems, pavyzdžiui, surengti vakarėlį namuose ar grįžti vakarais vėliau. Tačiau vaikai turėtų prisiimti visą atsakomybę už savo veiksmus. „Nedrauskime paaugliams bendrauti su bendraamžiais, nors kartais atrodo, kad neleisti yra geriausia išeitis, siekiant apsaugoti juos nuo netinkamos kompanijos ar patirties. Laikas suprasti, kad savo paaugliams tėvai nėra pagrindiniai autoritetai. Savo gyvenimą paaugliai kuria bendraamžių sociume, kur jų gyvenimo nuostatas kuria santykiai su vienmečiais lyderiais“, – sako D. Dvarionas.
Taip pat ekspertas pataria neprimesti paaugliams tradicinių nuostatų, kad ir kokiomis teisingomis vertybėmis grįstos jos bebūtų. Patarlė „lenk medį, kol jaunas“ paauglystės metu įgyja ypatingą prasmę. „Šiandienos vaikai, veikiami visuotinės akceleracijos, siekia patirti kuo daugiau ir kuo anksčiau. Pokyčių visuomenėje mes nesustabdysime, o „balanos gadynės“ draudimai – taip pat nėra išeitis. Viskas, ką galime pakeisti, norėdami suspėti paskui jaunąją kartą – tai tapti lankstesniais, priderinti savo mąstymą, nuostatas ir vertinimus, nuoširdžiai domėtis vaikų gyvenimu, žinoti jų pomėgius ir leisti jiems suprasti, kad visada esame pasiruošę padėti“, – pataria ISM lektorius.
Būti „baldu“
Auginant paauglį tėvams svarbiausia kantrybė. Kantrybė padeda sutramdyti norą moralizuoti, barti ar drausti. Pasak ISM eksperto, išmintingai mylintys tėvai nesistengs savo aikštingam paaugliui sakyti, kad „mes tave taip mylime, o tu...“. „Jie kantriai, tarsi kambaryje esantys baldai stebės, seks, nesikiš į „ne savo reikalus“, tačiau tarnaus savo mylimiausioms atžaloms kaip reikalingų išteklių pilna „sekcija“. Joje paaugliai visada ras ieškomus atsakymus į jiems svarbius klausimus. Kartais gali atrodyti, kad tai neteisinga, nes tėvai yra tėvai. Bet čia ir yra didžiausias menas – nugalėti savo ego, nusileisti ir prisiderinti“,– sako ekspertas.
Vaikams svarbu žinoti, kad mylintys tėvai visada pasiruošę padėti, kad jais galima pasitikėti. Stebintys ir nemoralizuojantys tėvai nesukels baimės kreiptis pagalbos, patarimo, vaikams nekyla noras slapstytis. Todėl, svarbiausia, esant progai, kaskart parodyti savo vaikams, kad šeimoje nebarama, o padedama. Tai ypač aktualu, kai ateina metas rinktis ateities profesiją, nes čia tėvų patarimai yra reikalingiausi.
Daugiau D. Dvariono patarimų, kaip tinkamai bendrauti su vaiku paauglystės laikotarpiu, išgirsite ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Atvirų durų dienos metu vyksiančioje paskaitoje-forume „Vaiko ateities studijos: moksleivio, visos šeimos ar tėvų pasirinkimas?“ Paskaitos-forumo metu konsultantas patars, kaip padėti vaikui tinkamai pasirinkti ateities kelią, kaip patarti, išklausyti, padėti išvengti nesėkmių. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Atvirų durų diena Vilniuje vyks balandžio 5 d., o Kaune balandžio 12 dieną.
