Nykstančių mažų kaimo mokyklų vadovai visomis išgalėmis stengiasi prisivilioti kuo daugiau ne tik aplinkinių rajonų, bet ir miesto moksleivių.
Kurganavos pagrindinėje mokykloje mokosi aštuoni Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos namų auklėtiniai. Jie iš miesto kasdien vežami į mokyklą ir parvežami atgal.
Patiria patyčias
Kurganaviškiai, kurių atžalos čia mokosi, pasipiktinę, kad vaikų globos namų auklėtiniai mokykloje jaučiasi nebaudžiami ir skriaudžia jų vaikus. Ir mokyklos direktorius, ir globos namų administracija pripažįsta, kad kai kurie auklėtiniai turi elgesio problemų, tačiau galimybė tokiems integruotis tarp bendraamžių yra tik mažoje kaimo mokykloje.
Į Kurganavos pagrindinę mokyklą vaikus leidžiantys tėvai jau svarsto apie galimybę kitąmet, jeigu situacija nepagerės, juos perkelti mokytis kitur. Jie įsitikinę, kad šiuo metu mokykloje esanti psichologinė atmosfera kenkia ne tik vaikų mokymosi rezultatams, bet ir jų psichinei sveikatai. Mažesni vaikai iš globos namų auklėtinių patiria ir patyčias, ir fizinį smurtą. Pasak vienos į šią mokyklą einančio vaiko mamos, baisiausia, kad pedagogai ne visada reaguoja į neklaužadų išdaigas.
„Manau, kad jie kasa patys sau duobę, nes esant tokiai situacijai tėvai pradės vaikus leisti į kitas mokyklas“, – teigė nenorėjusi prisistatyti moteris.
Lanko skirtingas mokyklas
Kurganavos pagrindinės mokyklos direktorius Eimantas Leonavičius sako, kad teigti jog visi vaikai iš globos namų yra nevaldomi, negalima. Šiokių tokių problemų kyla tik dėl dviejų pradinukų, tačiau su jais intensyviai dirba ir mokytojai, ir jų padėjėjai, ir socialinė darbuotoja, ir kiti specialistai.
„Tie du vaikai mokosi pagal specialiąją programą, sunkiai nuspėjami, turintys elgesio problemų. Vieną minutę jiems įdomu ir susikaupę dirba, o kitą gali viduryje pamokos atsistoti ir išeiti iš klasės. Bet jie tikrai gali dirbti, ir gana sėkmingai, pernai net vaidino mokyklos spektaklyje“, – „Sekundei“ tvirtino E.Leonavičius.
Abu berniukai mokyklą pradėjo lankyti tik pernai, kai nepritapo mokytis mieste. Anot direktoriaus, patirtis parodė, kad probleminio elgesio ir motyvacijos problemų turintys vaikai, kuriems nesisekė miesto mokykloje, puikiai mokosi mažesnėje kaimo mokyklėlėje.
Tokių švietimo įstaigų privalumas, E.Leonavičiaus teigimu, tas, kad klasėse gerokai mažiau vaikų, todėl mokytojas kiekvienam iš jų gali skirti pakankamai dėmesio.
„Tiems vaikams reikalingas nuolatinis dėmesys, aišku, mes negalime jų nuolat vedžioti už rankučių.
Pastebėjome, kad po vieną jie būna nuostabūs vaikai, o kai tik kartu, prasideda problemos. Svarstysime, gal juos reikėtų kaip nors atskirti“, – kalbėjo direktorius.
A.Bandzos vaikų globos namų direktoriaus pavaduotojos Salomėjos Jareckienės teigimu, jų įstaigoje yra apie aštuoniasdešimt mokyklinio amžiaus vaikų, jie lanko šešiolika miesto ir rajono mokyklų. Vyresnieji mokyklas pasirenka patys, o jaunesniems apsispręsti padeda auklėtojos. Visų jų leisti į vieną mokyklą negalima, tuo labiau kad vyresnieji dažnai mokyklą renkasi taip, kad niekas nesužinotų, jog jie yra globos namų auklėtiniai.
„Visų vaikų į vieną mokyklą leisti tikrai negalime, nes visi jie yra kaip viena šeima, kaip vienas kumštis, todėl nebus išvengta įvairių problemų. Vyresni mūsų auklėtiniai vengia viešumo, nenori, kad bendraamžiai žinotų, jog jie gyvena vaikų globos namuose, todėl renkasi skirtingas mokyklas“, – tikino S.Jareckienė.
Reikia supratingumo
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Algė Verbiejienė „Sekundei“ teigė, kad mokinių pavėžėjimas iš miesto į Kurganavos mokyklą įteisintas rajono Tarybos sprendimu. Pasak specialistės, Kurganavos mokykla nėra jokia išimtis, visoje Lietuvoje vyksta tas pats procesas – vaikai patys gali pasirinkti, kokią įstaigą nori lankyti.
Tai gali padaryti ir jų tėvai. Miesto Savivaldybė moka už savo vaikų pavėžėjimą, o rajono – už savo. Tačiau kiek rajono vaikų lanko miesto mokyklas ir kiek miesto vaikų – rajono, net nėra ko lyginti.
„Tai – visos Lietuvos problema ir ne tas atvejis, kad būtų galima sakyti, jog mes viliojame miesto vaikus. Sakyčiau, atvirkščiai, pasielgta labai humaniškai – turintiesiems specialiųjų poreikių teikiama visokeriopa pagalba. Jeigu tokius perkeltume į miesto mokyklą, kur klasėse po 20–25 vaikus, kentėtų ir jis, ir kiti mokiniai, ir pedagogams būtų labai sunku, o kai klasėje yra iki dešimt moksleivių, tai ir darbas su tuo vaiku visai kitoks“, – teigė A.Verbiejienė.
Pasak specialistės, ji kaip mama, matydama, kad jos vaikui mokykloje blogai, pasirinktų kitą švietimo įstaigą.
Vaikų globos namų auklėtiniai neturi tėvų, kurie jais galėtų pasirūpinti, todėl Kurganavos mokyklą lankančių vaikų tėvai turėtų būti atlaidesni ir supratingesni.
„Jeigu tėvams reikia prestižinės mokyklos, tai į tokią tegu ir leidžia savo vaikus, jie tokį pasirinkimą turi.
O vaikų globos namų kai kurie auklėtiniai, jeigu ne ši mokykla, gal visai nesimokytų.
Valstybės mastu pinigai, skiriami šių vaikų pavėžėjimui, yra labai maži, bet tai – visos Lietuvos vaikai“, – teigė A.Verbiejienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
