Visi kas gyveno viename name bei kuriems teko dalintis vienu telefonu su paaugle, turėtų žinoti jų pomėgį itin ilgai kalbėtis.
Yra įrodyta, jog per didelis mergaičių polinkis „chatinti“ skatina nerimą ir depresiją. Galimybė socialiniuose tinkluose dalintis savo problemomis dar niekada nebuvo tokia didelė.
Anot ekspertų, per didelės tarpusavio paauglių diskusijos nėra naudingos. Nuolatinis jų bendravimas, ypač apie meilės nesėkmes bei problemas, tik blogina jų nuotaiką, skatina neigiamas emocijas.
Anot psichologės Joanos Davilos (Joanne Davila), šiais laikais yra daugybė komunikacinių technologijų, kurios tarsi skatina nuolatinį paauglių bendravimą tarkim nagrinėti savo emocines problemas bei iškilusius sunkumus. Visos moderniosios komunikacinės technologijos tarsi skatina paauglių nerimą, kas veda depresijos link.
„Paauglės mergaitės nuolat „chatina“ apie savo problemas, pvz., kodėl nepaskambino vaikinas ir ar jiems nederėtų skirtis“, tęsia psichologė. Nuolatinės diskusijos apie tas pačias problemas tarsi „apsėda“ paaugles mergaites ir tai tampa tiesiog „nesveika“.
Minėtoji psichologė J. Davila drauge su savo kolege Lisa Starr Stony'o Brook'o universitete (Niujorke) apklausė 83 trylikametes mergaitės. Anot jų, trylika metų tai toks amžius, kai ypač padidėja rizika susirgti depresija.
Mergaitės, palydėtos tėvų, buvo apklaustos, kiek laiko praleidžia su draugais tarpusavyje kalbėdamos apie savo bėdas, kaip jos viena kitą drąsina ir kiek jos linkusios nagrinėti tas pačias problemas. Praėjus lygiai metams, jos ir vėl buvo pakviestos susitikti su psichologėmis.
Abiem atvejais buvo tiriami mergaičių depresijos simptomai ir jos buvo klausinėjamos apie savo meilės potyrius, pvz., kada pirmą kartą pasibučiavo. Žurnale „Adolescence" yra teigiama, jog kuo daugiau mergaitės su savo draugėmis aptarinėja savo bėdas, tuo jos yra labiau linkusios į depresiją.
„Mes norime toliau tęsti tyrimą ir stebėti mergaites“, sakė psichologė J. Davila. Iš esmės galima teigti, jog nuolatinis savo problemų akcentavimas tarsi skatina tinkamų sprendimų priėmimą bei tvirtina tarpusavio draugystės ryšius.
Tačiau daugelis paauglių mergaičių dar nesugeba tinkamai analizuoti ir nagrinėti savo problemas. Jos nesupranta, jog nuolatinis kalbėjimas apie tas pačias bėdas tik blogina situaciją.
Psichologė pabrėžia, kad paauglių tėvai turėtų būti itin sumanūs. Kalbėdami su mergaitėmis apie jų problemas, tėvai privalo joms padėti surasti tinkamą problemos sprendimą ir po to stengtis nukreipti pokalbį kita linkme.
