Prie Vyriausybės trečiadienį susirinkęs būrelis moksleivių protestavo prieš Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) planus nuo 2014 m. keisti stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką.
Moksleivių manymu, tvarka įvedama per daug skubotai, nesitarus su moksleivių atstovais, ir dabartiniams vienuoliktokams sukels itin daug problemų - jiems gali tekti keisti pasirinktus dalykus. Tiesa, moksleiviai pačiai tvarkai iš esmės neprieštarauja, tik norėtų, kad ji būtų metams atidėta.
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) inicijuotame pikete dalyvavo 9 žmonės. Jie laikė plakatus: „Kam rūpime mes?“, „Ar kas nors klausė moksleivių nuomonės?“, „Nenorime būti viską žinantys robotukai“. Prieš save piketuotojai buvo išdėlioję nemažai mokyklinių knygų ir kelioninių kuprinių, taip norėdami pasakyti, kad, įvedus naują tvarką, moksleiviai gali rinktis studijas užsienyje.
„Dabartiniai vienuoliktokai yra visiškai sutrikę. Protestuojame prieš tai, kad didės mokymo krūviai, nes reikės laikyti keturis egzaminus, plius taip pat reikės pasitikrinti savo anglų kalbos žinias. Taip pat protestuojame prieš tai, kad nebuvo tartasi su moksleiviais, nebuvo visiškai moksleivių nuomonės atsiklausta, todėl pačios mokyklos ir moksleiviai visiškai nesame įsitikinę, ar ši tvarka yra gera ir ar ji iš tikrųjų yra reikalinga“ , - naujienų agentūrai ELTA sakė pikete dalyvavęs LMS parlamento narys Antanas Mikalauskas.
Jis pabrėžė, kad didžiausias rūpestis moksleiviams yra ne pati tvarka, bet tai, kaip skubotai ir be konsultacijų ji buvo įgyvendinta, ir teigė, kad jei senoji tvarka būtų palikta galioti vieneriais metais ilgiau, problemos nebeliktų.
„Jeigu ši tvarka nebūtų įtvirtinta šiais metais, jeigu moksleiviai būtų buvę supažindinti su šia tvarka, būtų buvę išties daug geriau, nes nebūtų įvykęs toks chaosas tiek mokyklose, tiek visoje Lietuvoje. Jeigu tvarka bus atidėta metams, jeigu senoji tvarka galios dabartiniams vienuoliktokams, Lietuvos moksleivių sąjunga ir patys, manau, vienuoliktokai tikrai sutiktų“, - sakė A. Mikalauskas.
Be Vilniaus, piketai prieš naująją tvarką trečiadienį vyko Kaune, Palangoje, Utenoje, Mažeikiuose, Elektrėnuose, Šiauliuose, Šakiuose ir Radviliškyje.
ŠMM žada, kad, įvedus naująją tvarką, dabartiniai vienuoliktokai, norėdami stoti į aukštąsias mokyklas, 2014 m. turės daugiau galimybių įstoti į skirtingas specialybes, nes vienodas išlaikytų brandos egzaminų rinkinys stojantiesiems atvers daug platesnį nei dabar studijų programų pasirinkimo spektrą.
ŠMM pranešė, kad naujoji tvarka parengta vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nauja nuostata, kuri buvo priimta balandį, kad geriausiųjų eilės sudarymo tvarka yra tvirtinama dveji metai iki mokslo metų pradžios įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ją pasiūlė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti inicijuota darbo grupė, į kurią įėjo aukštųjų ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų atstovai, dėl jos pagrindinių principų sutarė aukštosios mokyklos.
2014 m. geriausiųjų eilė, pagal kurią teikiamas valstybės finansavimas studijoms, bus skaičiuojama pagal 4 dalykų rezultatus: privalomo lietuvių kalbos, pasirinktos srities pagrindinio ir papildomo dalykų bei kitos srities bendrojo dalyko. Dviejų iš dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros ir pagrindinio dalyko) bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai.
2013 m. laidos abiturientams galios geriausiųjų eilės sudarymo tvarka, panaši į šiemetę - stojant į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal trijų brandos egzaminų ir vieno metinio pažymio rezultatus, su sąlygiškai ribotu pretendavimu į valstybės finansuojamą vietą tam tikroje kryptyje.
