„Nusipirkau iš „Kikos“ nulėpausį. Antrą dieną pradėjo viduriuoti. Nors ir bandėm vežti pas skirtingus veterinarus, kurie leido vaistus ir statė lašelinę, ketvirtą dieną nugaišo.“
„Mes daug metų auginam dekoratyvinius triušius. Veislės paįvairinimui praeitais metais surizikavom ir nusipirkom 3 nulėpausius triušius po 97 Lt. Per savaitę visi trys krito. Girdėjom, kad daug kam krenta iš „Kikos“ pirkti gyvūnai, bet galvojom, kad žmonėms patirties trūksta.“
Tai tik keli atvejai iš daugelio, kai džiaugsmas nauju augintiniu ilgai netrunka.
Kaltė dėl sergančių gyvūnų dažniausiai krenta ant parduotuvės darbuotojų
Vieno iš didžiausių Lietuvoje zooparduotuvių tinklo rinkodaros skyriaus vadovė Loreta Kačanauskienė tikina: „Gyvūnai gauna visą būtiną veterinarinę priežiūrą. Gyvūnų, parduodamų ,,Kika” parduotuvėse, sveikata yra patikrinta kvalifikuotų veterinarijos gydytojų.“
Tačiau Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) pirmininkas Benas Noreikis priduria, jog nors ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri, jog zooparduotuvėse laikomiems gyvūnams būtų įvertinta sveikatos būklė, tačiau klinikinės apžiūros metu gyvūnas gali būti sveikas, o sekančią dieną – jau nebe.
„Gyvūno organizme galėjo būti ligų sukėlėjų, kurie apžiūros metu buvo inkubacinėje stadijoje, nerodantys jokių ligos požymių, simptomų, taip pat gyvūnas galėjo patirti stresą, kuris įtakojo jo imuninę sistemą, be to gyvūno laikymo ir šėrimo sąlygos galėjo keistis, kurios taip pat įtakoja sveikatą.“ – taip B. Noreikis apibūdina galimas gyvūnų negalavimų priežastis.
Dėl naujai įsigyto augintinio mirties dažniausiai kaltinami zooparduotuvių darbuotojai. Automatiškai kyla klausimas, ar visi darbuotojai yra kompetentingi prižiūrėti gyvūnus ir patarti pirkėjams? L. Kačanauskienė tikina, jog jų darbuotojai yra mokomi, o dirbant jų kvalifikacija didėja.
Atsakomybė už gyvūną baigiasi vos užsidarius durims?
Nugaišus vos ką tik įsigytam gyvūnui sudėtinga nustatyti kaltininką. „Pardavus „sveiką“ gyvūną zooparduotuvei, tiekėjo atsakomybė už jo tolimesnę sveikatos būseną baigiasi. Tas pats galioja ir parduotuvei, parduodančiai „sveiką“ gyvūną naujam šeimininkui. Išėjus pro duris, zooparduotuvės atsakomybė už tolimesnę gyvūno sveikatą irgi baigiasi.“ – sako B. Noreikis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Rasa Sirutkaitytė nurodo, jog gyvūnų pardavimo vietose turi būti užtikrintos sąlygos, kad gyvūnai nesusižeistų, nesusirgtų. Parduodami gyvūnai turi būti sveiki, turėti veterinarinius dokumentus. Prekybininkai turi užtikrinti, kad kiekvienas gyvūnas būtų laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, veislę, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūnų laikymo narvai ar kitokios talpyklos turi būti švarūs, reguliariai dezinfekuojami, gerai ventiliuojami, žodžiu, įrengti taip, kad laikymo sąlygos nebūtų kenksmingos gyvūnui. Sužeistam ar susirgusiam gyvūnui nedelsiant turi būti suteikiama kvalifikuota veterinarinė pagalba.
Pasak LGGD pirmininko, jei gyvūnas nugaišo, būtina atlikti veterinarinę ekspertizę ir nustatyti negalavimo priežastį. Išaiškėjus, kad buvo parduotas ligotas gyvūnas, pardavėjas privalės padengti susijusias išlaidas.
„Kika“ nesveiko parduoto gyvūno atveju žada prisiimti atsakomybę, jei jų kaltė būtų pripažinta Nacionalinės veterinarijos laboratorijos.
Per šių metų tris ketvirčius Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra gavusi 13 pranešimų apie parduodamų gyvūnų blogas laikymo sąlygas, matytus ar įsigytus sergančius gyvūnus, iš kurių pasitvirtino 4 atvejai.
Antrą dalį skaitykite rytoj.
Sonata Dirsytė
