Suprantamas vaikus auginančių tėvų noras, kad vaikas kuo greičiau įgytų būtinų socialinių įgūdžių, vienas jų – mokėjimas elgtis su pinigais. Dažnai tėvams kyla klausimas, kada duoti vaikui kišenpinigių ir kokia suma būtų tinkama.
Pinigai – tik mokantiems skaičiuoti
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė į klausimą, nuo kokio amžiaus vaikams reiktų duoti kišenpinigių, sakė: „Yra keletas kriterijų, į kuriuos turėtų atsižvelgti tėvai: pirmiausia vaikas turi mokėti skaičiuoti. Kišenpinigiais nereiktų laikyti pinigų, kuriuos keturmečiui dovanoja seneliai ir tie pinigai gražiame voke laukia, kol vaikas paūgės. Kišenpinigiai – tai tokie pinigai, kuriuos vaikui duoda suaugusieji, kad jis juos išleistų pats. Sprendimus vaikas gali priimti pasitardamas su tėvais.“
Pašnekovės teigimu, savarankiškas mokymasis elgtis su pinigais gražiai sutampa su laiku, kai vaikas ima lankyti mokyklą: „Tuomet vaikas daugiau dalykų daro pats. Viskas priklauso nuo to, kiek savarankiškumo tėvai sugeba išugdyti: vieni tėvai vaikui duoda penkis litus ir labai konkrečiai išvardyja, ką jam reikia nusipirkti, o kitas savarankiškumo lygis, kuomet vaikas gauna tam tikrą sumą pinigų ir jis pats sprendžia, kaip juos panaudos.“
Tėvai turėtų domėtis pirkiniais
Nors savų pinigų turėjimas ugdo vaiko savarankiškumą, J. Varanauskienės teigimu, tėvai turėtų nors kiek pasidomėti, kur vaikas išleidžia pinigus, nes pasitaiko atvejų, kai vaikai jų turi daugiau nei patys tėvai numano: „Teko girdėti iš mokyklose dirbančių pažįstamų žmonių, kad vaikai randa būdų, kaip prasimanyti pinigų ir net azartiniai žaidimai jiems taip pat būna puikiai pažįstami.“
Finansų ekpertės teigimu, būna atvejų, kai tėvai vaikui patiki ir didesnę sumą pinigų, bet susitariama, kad tam tikram laikotarpiui jo išlaidoms jų turės pakakti: „Pasikalbama su vaiku, kad už šiuos pinigus jam reikia nusipirkti, tarkime raštinės priemonių, pavalgyti mokykloje ir nusipirkti viešojo transporto bilietų, tuomet vaikas pats gali pasirinkti, ar pirks bilietą, ar eis pėsčiomis, o likusius pinigus išleis savo reikmėms. Viskas priklauso nuo to, kiek tėvai savo vaiku pasitiki ir kaip tas pasitikėjimas yra pateisinamas,“ – kalbėjo moteris.
Kartais finansų ekspertai, patardami tėvams, kaip reiktų mokyti vaikus elgtis su pinigais, siūlo palaikyti tam tikrą jų trūkumą, kad vaikas, negalėdamas įgyvendinti visų savo norų, galėtų pats nuspręsti, ko jam reikia labiau ir mokėtų ateityje priimti sprendimus.
Į klausimą, ar pritaria tokiai nuomonei, pašnekovė atsakė: „Trūkumas atsiranda savaime, nes mūsų norai visuomet yra didesni už galimybes. Trūkumas tarsi leidžia vaikui suprasti pinigų vertę, kad jų yra mažiau nei norėtųsi turėti. Kitas būdas, kad vaikas suvoktų, ką pinigai reiškia ir kaip jie atsiranda – darbas. Kai kišenpinigiai duodami „ne tik todėl, kad tu mano vaikas“, o susitariama dėl konkrečios sumos ir kokio nors darbo.“
Darbas ir pinigai
Pašnekovės teigimu, nereikėtų to suvokti, kaip vaiko savanaudiškumo ugdymo, kad, negaudamas pinigų, jis nieko ir nedarys, toks elgesys jau yra kraštutinumas, bet pastangų ir finansinės naudos ryšys vaikui turėtų būti suprantamas. „Jei liepsite vaikui taupyti pinigus, tarkime, pora metų, tuomet jam taip pasirodys labai ilgas laikas ir dings motyvacija, bet kitavertus, tuomet norus, kurie viršyja kasdienes išlaidas, vaikas pradės matuoti ir savo darbu. Pavyzdžiui, vaikas užsinorėjo kokio nors žaislo, kurio tėvai pirkti neskuba, tad jam pasiūloma alternatyva – per savaitę už savo atliekamus darbus namuose gauni „tokią“ sumą, vadinasi po „tiek ir tiek“ savaičių jau galėsi jį nusipirkti.“
Moters teigimu, vaikų supratimas apie pinigus ir jų vertę ugdomas ir tuomet, kai vaikai dalyvauja šeimoje aptarinėjant būsimus šeimos pirkinius, atostogas ir kitus su finansine situacija susijusius dalykus.
Pinigai – ne auklėjimo priemonė
Anot finansų ekspertės, pinigai neturėtų tapti vaiko auklėjimo priemone. „Finansinės“ bausmės galimos tuo atveju, jei vaikas sugadino kokį nors daiktą, už kurį tėvams teko sumokėti ar nupirkti, tuomet galimas toks variantas, kad ir pats vaikas turėtų prisidėti finansiškai. Tokiu atveju vaikui tampa aiškus priežasties-pasekmės ryšys – dėl tavo veiklos pinigų sumažėjo, tai turėtum prisidėti prie pasėkmių likvidavimo“, – kalbėjo J. Varauskienė.
Pašekovė prisiminė dar vieną netinkamą vaikų „auklėjimo“ būdą: „Tėvai, o ypač dažnai tai daro seneliai, sako vaikui „Dabar aš tau paskolinu, kai užaugsi – grąžinsi“. To daryti nereikėtų, kad taip skatinamas neatsargus skolinimasis, nes vaikas ima suprasti, kad yra skolų, kurių grąžinti nereikės“, – sakė pašnekovė.
Kišenpinigiai – laikina motyvacijos priemonė
Vaikų psichologė Giedrė Gutautė į klausimą, ar susiję kišenpinigiai su vaiko pasitikėjimu savimi, sakė: „Svarbu pabrėžti, kad kišenpinigiais nereiktų laikyti pinigų, kurie vaikui duodami pietums ar kitiems būtiniais dalykams. Kišenpinigių turėjimas ir leidimas yra ne tiek susijęs su pasitikėjimu savimi, kiek su atsakomybės jausmo ugdymu.Vaikas turėtų mokytis elgtis su turimais pinigais.“
Apie tai, ar tėvams reiktų domėtis, kam jų atžala išleidžia kišenpinigius, pasichologė sakė: „Tėvai būtinai turėtų tuo domėtis. Žinoma, pagrindinį sprendimą priima vaikas, bet tėvai turėtų patarti, parodyti.“
Dažnai tėvai mano, kad finansinis paskatinimas, pavyzdžiui už gerą mokymąsi, vaiką motyvuos, bet kartasi nutinka taip, kad įprotis gauti pinigų už gerus pažymius tampa savotiška reketo forma. „Pinigų mokėjimas ar lepinimas pramogomis už tai, kad vaikas mokosi, veiksminga tik laikinai, o ilgalaikė mokymosi motyvacija turėtų būti išugdyta. Vaiką turi motyvuoti procesas, o ne tokios laikinos priemonės.“
Pašnekovės teigimu, tėvai turėtų labai aiškiai su vaiku aptarti, kada, kiek ir už ką jis gauna kišenpinigių, kam jie skirti ir kokia jo atsakomybė.
Dar vienas tėvus dažnai neraminantis klausimas – vaikų taupumo ugdymas ir kaip nepersistengti tai darant. Apie tai, kaip reiktų paskatinti vaiką objektyviau vertinti savo finansines galimybes, pašnekovė sakė: „Tėvai turėtų skatinti taupumą, bet kartu tai daryti „sveikai“ ir tai jau tėvų, duodančių vaikui kišenpinigių, atsakomybės ir klausimas.“
