Artėja egzaminų karštinė. Abiturientai yra raginami rinkti kokią nors aukštąją mokyklą. Juk svarbiausia išsilavinimas. O ką daryti jaunuoliui, kuris nežino, kokias studijas jam geriausia rinktis? Stoti bet kur?
Vien tik dėl to, jog gautų aukštojo mokslo diplomą? O gal metus laiko viską apgalvoti ir nestoti niekur? Aukštųjų mokyklų pasirinkimas yra labai didelis? Kaip susigaudyti jų gausoje? Galbūt rinktis studijas užsienyje?
Įvairiose sostinės mokyklose atlikta apklausa kiek nustebino. Nuomonių apie studijas užsienyje ir Lietuvoje yra daug ir labai įvairių. Abiturientai stebino savo įžvalgiu mąstymu.
Martyna L.
„Aš planuoju išvykti iš Lietuvos ir metus laiko padirbėti užsienyje. Noriu atrasti save ir suvokti, ko iš tikrųjų noriu iš savo gyvenimo. Mąstau netgi apie studijas užsienyje. Norėčiau studijuoti ekonomiką arba matematiką. Žodžiu, esu itin gabi tiksliesiems mokslams. Lietuvoje aukštojo mokslo sistema yra labai prasta. Vilniaus universitetas nepatenka į geriausiųjų pasaulio aukštųjų mokyklų šimtuką. Kodėl turėčiau mokytis tokioje prastoje institucijoje? Aš verta geresnių studijų.“ – svarstė mergina.
Laima G.
„Noriu stoti į Vilniaus universitetą. Manau, tai geriausia aukštoji mokykla Lietuvoje. Norėčiau studijuoti teisę. Tai labai perspektyvi specialybė. Teisininkų visada reikia ir jiems niekada netrūksta darbo. Man įdomu viskas, kas yra susiję su teisiniais dalykais. Mano abu tėvai yra advokatai. Noriu sekti jų pėdomis. Jie abu studijavo Vilniaus universitete. Būsiu teisininkė ir stengsiuosi dirbti sąžiningai. Dabartinė teisėsaugos sistema Lietuvoje man labai liūdina. Norėčiau joje daug ką pakeisti. Taip ir padarysiu!“ – džiugiai kalbėjo mergina.
Kristina T.
„Noriu studijuoti Vilniaus kolegijoje. Manau, šiais laikais teorinės žinios yra menkas dalykas. Reikia praktinių įgūdžių. Kam „kalti“ tą nereikalingą teoriją? Juk darbe to neprireiks! Norėčiau studijuoti buhalterinę apskaitą. Mane visada traukė skaičiukai. Buhalterės yra visada reikalingos ir joms jokių krizių nebūna.“ – teigė Kristina.
Tomas R.
„Aš nieko negalvoju ir neplanuoju. Bus taip, kaip bus. Žinau, kad tikrai studijuosiu kokioje nors aukštojoje mokykloje. Mokausi labai gerai. Sekasi visi dalykai. Pasirinkimas labai platus. Galbūt norėčiau studijuoti chemiją arba fiziką. Mane „veža“ tikslieji mokslai. Man visiškai nesvarbu ateities perspektyvos. Svarbu, kad būtų įdomu. Juk vistiek dauguma žmonių nedirba pagal savo įgytą profesiją. Gyvenime juk svarbiausia savęs įprasminimas. Kas iš to, jei aš norėdamas studijuoti chemiją, pasirinkčiau lietuvių filologijos studijas? Kam nuo to būtų geriau? Darbdaviui? Ar man?“ – svarstė Tomas.
Giedrius F.
„Aš noriu studijuoti dailės akademijoje. Man labai patinka piešti. Dailės mokytoja sako, jog mano piešimo įgūdžiai yra labai geri. Tėvai tam prieštarauja. Sako, jog tai yra labai neperspektyvi specialybė. Bet aš taip noriu studijuoti dailę! Nežinau, kaip man derėtų elgtis. Manau, tėvų neklausysiu. Juk tai mano gyvenimas! Mano tėvai yra abu medikai. Jie labai nori, kad studijuočiau mediciną. Aš nekenčiu jos! Labai nelaukiu abitūros egzaminų. Kiekvieną dieną vis galvoju, kaip man reiks pasielgti. Blogiausia, jog man tiek chemija, tiek biologija labai sekasi. Tėvai galvoja, jog būtent medicina ir yra mano pašaukimas. O aš jos taip nekenčiu!“ – pyko vaikinas.
Tadas J.
„Manau, niekur nestudijuosiu. Atsibodo mokytis. Dvylika metų lankai pamokas, po to dar universitete reikia keturis metus mokytis. Kur teisybė? Ketinu ieškoti darbo. Žinau, jog darbą rasti bus sunku. Ta nelemta krizė viską gadina. Be to, man labai gaila pinigų mokslui. Juk šiais laikais mokytis dieniniam skyriuje ir niekur nedirbti yra beprotystė! O neakivaizdinės studijos labai daug kainuoja. Mano tėvai nėra tiek turtingi, jog galėtų mokėti man už mokslą. Niekur nestosiu ir bus ramu.“ – kategoriškai nusprendė Tadas.
Miglė R.
„Labai noriu studijuoti žurnalistiką. Tai yra mano svajonių specialybė. Rašau į mokyklos laikraštį jau nuo devintos klasės. Mano rašinėliai visada vertinami tik aukščiausiais balais. Tikiu, jog pavyks įstoti į Vilniaus universitetą. Labai bijau tik stojamųjų į žurnalistiką. Bet, manau, jog viskas bus gerai. Intensyviai ruošiuosi lietuvių, anglų kalbos ir istorijos egzaminams. Tai – svarbiausi egzaminai, kurie yra reikalingi norint įstoti į žurnalistiką. Tikiu, jog pavyks išpildyti savo svajonę...“ – mąstė Miglė.
Rolandas L.
„Aš gyvenu šia diena ir neketinu galvoti, kas bus rytoj. Mokausi gan neblogai. Tikiu, jog kur nors įstosiu. Svarbiausia gauti kokį nors diplomą. Šiais laikais niekas nedirba pagal savo įgytą specialybę. Svarbu koks nors „popieriukas“. Galbūt norėčiau studijuoti Vilniaus kolegijoje. Ten yra daug įvairių specialybių. Be to, Vilniaus kolegijoje yra derinamos tiek teorinės, tiek praktinės žinios. Norėčiau studijuoti verslo vadybą ar kažką panašaus. Tai yra perspektyvi specialybė. Kvalifikuotų vadybininkų visada reikia.“ – teigė Rolandas.
Vaida J.
„Tik protiškai atsilikę žmonės gali rinktis studijas Lietuvoje. Juk čia tokia prasta studijų kokybė. Ketinu studijuoti viename iš Londono koledžų. Jau užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir esu pasiruošusi išvykti. Londone studijuosiu tarptautinį marketingą. Tai yra itin įdomi ir perspektyvi sritis. Baigusi studijas norėčiau dirbti Lietuvos labui. Mūsų šalyje trūksta gerų marketingo specialistų. Lietuvoje norėčiau įsteigti įmonę, susijusią su reklama ir ryšiais su visuomene. Turiu daug ateities planų ir, manau, jog visus juos pavyks įgyvendinti.“ – optimistiškai kalbėjo Vaida.
Augustas D.
„Norėčiau studijuoti tik Lietuvoje. Čia yra mano draugai, tėvai ir visos giminės. Man patinka mano šalis. Studijų kokybė čia taip pat nėra prasta. Mano mama yra Vilniaus universiteto dėstytoja ir ji puikiai žino studijų kokybę Lietuvoje. Jei turi daug smegenų, tai ir Lietuvoje įgytas aukštojo mokslo diplomas bus puiki investicija į tavo ateitį. Aš ketinu studijuoti gamtos mokslus Vilniaus universitete. Nuo mažens domiuosi gamta, jos pokyčiais ir pan. Norėčiau tapti mokslininku. Man patinka skaityti knygas, daryti namų darbus, kruopščiai analizuoti gamtoje vykstančius procesus. Esu daugelio respublikinių olimpiadų nugalėtojas. Tikiu, jog pavyks įstoti ten kur labai noriu.“ – teigė vaikinas.
Zenonas J.
„Nieko nežinau. Gal niekur nestosiu, gal kur nors sugalvosiu paskutinę minutę. Man nepatina mokytis. „Užkniso“ kiekvieną dieną eiti į mokyklą. Intensyviai žaidžiu krepšinį. Man labai patinka sportas! Galbūt stosiu į Lietuvos kūno kultūros akademiją. Noriu būti profesionalus krepšininkas ir garsinti Lietuvos vardą! Aišku, pinigai irgi nepamaišytų. Manau, krepšininko karjera yra labai perspektyvi ir pelninga. Kas iš to mokslo? Jei man nepavyks įstoti į kūno kultūros akademiją, tai niekur nesimokysiu. Toliau žaisiu krepšinį ir viskas!“ – kategoriškai teigė Zenonas.
Akvilė R.
„Mane tėvai išvarys iš namų, jei niekur neįstosiu. Privalau! Abu mano tėvai turi aukštojo mokslo diplomus. Man būtų gėdinga niekur nestudijuoti. Norėčiau studijuoti anglų filologiją. Girdėjau, jog Vilniaus pedagoginiame universitete anglų filologijos studijos yra labai aukšto lygio. Ketinu ten ir stoti. Stengiuosi kruopščiai atlikti anglų kalbos namų darbus. Jei neįstosiu, tai bandysiu laimę kur nors kitur... Norėčiau studijuoti istoriją, bet mano istorijos žinios nėra tokios gilios, kaip kad turėtų būti. Bet kokiu atveju, kur nors įstosiu. Laukiu abitūros egzaminų, nes pabodo kiekvieną dieną eiti į mokyklą. Universitete juk daugiau laisvės!“ – viltingai kalbėjo mergina.
Matilda T.
„Kas čia per keisti klausimai? Aišku, jog ketinu studijuoti. Jau nuo penktos klasės svajoju būti politike. Man labai patinka ši sfera. Mano tėtis yra valdininkas. Nuo vaikystės mane supa seimo nariai, teisininkai, diplomatai ir pan. Man nėra ir kito pasirinkimo! Be to, juk tai labai įdomu. Nuolatinės stažuotės užsienyje, įvairūs susitikimai, seminarai ir visi kiti dalykai... O kur dar nemenka alga? Kas nenorėtų tokio gyvenimo? Galbūt paskutiniai mulkiai...
Aš esu karjeristė iš prigimties. Išlaikiusi abitūros egzaminus, ketinu stoti į Vilniaus universiteto Tarptautinų santykių ir politikos mokslų institutą. Mokausi beveik vien dešimtukais. Tikiu, jog man pavyks ten įstoti. Būčiau pati laimingiausia pasaulyje!“ – puikiai nusiteikusi kalbėjo Matilda.
Išsilavinimas juk dar niekam nepakenkė. Bet kas būtų, jei visi žmonės dirbtų vien tik protinį darbą? Aplinkui būtų vien tik profesoriai, mokslų daktarai. Kas atliktų „juodžiausius“ darbus? Juk kiekvienas darbas yra vertas pagarbos. Aukštojo mokslo diplomas dar neįrodo žmogaus erudicijos. Bet kas tuomet įrodo? Bet kokiu atveju įgytų žinių ant pečių nenešiosi...
Austėja Jonaitytė
