Jaunieji Lietuvos sporto, muzikos, mokslo talentai sako gimtinėje esantys patenkinti jiems suteikiamomis sąlygomis, galimybėmis garsinti savo šalies vardą. Jaunimas sutinka, kad pasisemti patirties svetur yra gerai, tačiau pripažįsta emigruoti visam laikui nenorėtų.
"Svetur įgyta patirtis turi būti išnaudojama Lietuvoje", - sako jie ir taip suteikia viltį, kad Lietuvos ateitį kurs būtent gabūs, talentingi ir gimtinėje dirbantys bei jai kuriantys žmonės.
Naujienų agentūroje ELTA penktadienį surengtoje diskusijoje "Ar turi Lietuva viltį?" dalyvavo 8 tarptautinių konkursų laureatas pianistas Paulius Andersonas (Andersson), Londono olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas boksininkas Evaldas Petrauskas, jaunasis mokslininkas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto magistrantas, vardinės Prezidento Aleksandro Stulginskio stipendijos laimėtojas Andrius Gelžinis bei pats jauniausias Seimo narys "darbietis" Viktoras Fiodorovas.
P. Andersonas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos meno lygis yra vienas iš aukščiausių lygių pasaulyje, o, lyginant su kitomis užsienio mokyklomis, yra labai gera mokymo sistema, skiriamos net 3 savaitinės valandos specialybei.
"Lietuvoje tikrai kol kas yra labai geras lygis. Lyginant jau su tais pačiais pasaulio centrais, mes beveik neatsiliekame", - kalbėjo po pasaulį nuolat keliaujantis jaunasis M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinis. Jis sakė nejaučiąs didelio kartėlio dėl to, kad komerciniai šalies kanalai neskiria pakankamai dėmesio jo sričiai. P. Andersonas svarstė, kad vis dažniau jaunimą gimtinę palikti verčia maži atlyginimai, prastos sąlygos, tačiau užsienyje "prasimušti" taip pat nelengva.
Boksininkas E. Petrauskas taip pat sutiko, kad Lietuvoje sudarytos sąlygos ruoštis varžyboms, yra gerų trenerių, tačiau neslėpė, kad sportinė bazė galėtų būti geresnė. Londono olimpinių žaidynių trečiosios vietos laimėtojas savo ateitį siejo su Lietuva. VU Fizikos fakulteto studentas A. Gelžinis, vertindamas Lietuvos mokslo potencialą, sakė, kad bent jau jo fakultete yra labai geros sąlygos žmogui augti kaip mokslininkui, bei pabrėžė asmeninį kiekvieno įdirbį. Mokslinėse konferencijoje dalyvaujantis jaunasis fizikas sakė, jog svetur nesijaučiąs provincialu, o Europos Sąjungą įvardino kaip įrankį Lietuvos mokslininkams pasiekti tikslų.
"Tikrai nemanau, kad (...) būtume kažkuo blogesni. Šiuo atveju moksle galbūt daugiausiai lemia kiekvieno žmogaus individualios savybės, nes pasiruošimas vienur gali būti geresnis, kitur - blogesnis, bet kiekvieno žmogaus savybės ir komanda, kuri yra aplinkui... (...) Kadangi Lietuvoje gali būti gerų komandų, tai nemanau, kad yra problema, jog mūsų valstybė negali išugdyti (mokslininkų, - ELTA), jokio provincialumo tikrai nesijaučia. Mokslinėje bendruomenėje visi žmonės yra lygiaverčiai, nes jie vertinami pagal tai, ką padaro, o ne tai, iš kur atėjo ar kieno senelis prieš pusšimtį metų kažką pasakė", - sakė A. Gelžinis.
Jaunieji Lietuvos talentai sakė, kad, atsiradus galimybei - geresnei algai, sąlygoms - nepaliktų Lietuvos.
"Mano manymu, Vakarų Europoje ir kitose valstybėse būtų galima pasisemti žinių, tačiau po to vėl grįžti į Lietuvą ir dirbti Lietuvos labui sporto, meno ir mokslo atžvilgiu, kad Lietuvoje būtų aukštas lygis ir jog kiti važiuotų semtis žinių ir kultūros", - kalbėjo P. Andersonas.
E. Petrauskas tvirtino dar esąs per jaunas vykti sportuoti į profesionalų lygą užsienyje. Tiesa, neatmetė tai padarysiąs po kokių penkerių metų, kai turėsiąs daugiau patirties, o uždirbtus pinigus investuosiąs į savo verslą Lietuvoje. Ateityje jaunasis boksininkas žadėjo užsiimti trenerio karjera.
A. Gelžinis, nors prisipažino asmeniškai nenorįs išvažiuoti, pabrėžė, kad mokslininkas turi bendrauti su užsieniu.
"Esu patenkintas sąlygomis čia. Jeigu susidarytų kažkokios geros sąlygos - nežinau (ar išvykčiau, - ELTA). Tikrai, visam laikui niekur neketinčiau išvažiuoti. Lietuva yra gerai, ir Lietuva yra mano tėvynė, ir aš esu lietuvis", - dėstė jis.
Visi pašnekovai sutiko, kad dėl tokios pozicijos ateitį kurti tėvynėje Lietuva turi viltį.
"Tikrai manau, kad Lietuva turi perspektyvą, čia tikrai auga perspektyvus jaunimas, labai geros sąlygos. Norėčiau palinkėti vienintelio dalyko: kai išvažiuosite į užsienį, nepamirškite sugrįžti į Lietuvą ir ką nors gero nuveikti Lietuvai", - linkėjo pianistas P. Andersonas.
"Yra perspektyvos tiek sporte, tiek mene, tiek moksle. Man gerai, nesiskundžiu, tai manau, kad ir kitiems turėtų būti neblogai", - teigė E. Petrauskas.
"Manau, kad Lietuva tikrai turi viltį, nes, galų gale, kas yra Lietuva - tai Lietuvos žmonės. Kiekvienas žmogus kaip dalelytė kuria Lietuvą. Lietuvos jaunimui palinkėčiau nepaskęsti negatyvizmo jūroje, kurio šiuo metu labai daug. Jeigu visas mūsų Lietuvos jaunimas taip darys, tai mūsų ir menininkai, ir sportininkai, mokslininkai ir politikai tikrai pasieks gerų rezultatų ir sukursime tikrai gerą gyvenimą čia, Lietuvoje", - antrino VU Fizikos fakulteto magistrantas A. Gelžinis.
