Sunkiai suvokiama, kad dar yra vaikų, kuriems žodžio „teatras“ reikšmė yra sunkiai suprantama. Gražiausių metų švenčių proga „Domino“ teatras pasikvietė Paramos vaikams centro kuruojamos programos „Big Brothers Big Sisters“ (BBBS) savanorius bei jų globojamus vaikus nemokamai apsilankyti pamokančiame Cezario Graužinio spektaklyje „Bučiuoju, Oskaras“. Apie BBBS programą, joje dalyvaujančius vaikus ir kultūrinių programų svarbą vaikų socialinių įgūdžių tobulinimui pasakoja BBBS programos vadovė Lietuvoje Jūratė Baltuškienė.
Jūrate, gal galite nežinantiems trumpai pristatyti, kas tai yra „Big Brothers Big Sisters“ programa. „Big Brothers Big Sisters“ - unikali pagalbos vaikams programa atsiradusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji pagrįsta vaiko ir vyresnio jo draugo – savanorio – draugyste. Vaikams, kuriems reikia palaikymo ir/ar trūksta teigiamo suaugusio žmogaus pavyzdžio yra parenkamas ir apmokomas savanoris, kuris tampa vaiko draugu ir palaikytoju. Vaiko ir savanorio draugystę užtvirtina sutartis tarp vaiko, savanorio, vaiko tėvų ar globėjų ir Paramos vaikams centro specialisto. Tokios draugystės pagalba vaikui yra rodomas gerasis pavyzdys, mokoma socialinių įgūdžių. Vaikui lyg yra suteikiamas žmogus, kurio jam labiausiai trūksta jo artimoje aplinkoje.
Kokie tai dažniausiai būna vaikai? Labai įvairūs. Kai kurie iš jų auga socialinės rizikos šeimose arba globos įstaigose. Daugeliui jų trūksta teigiamo vyresnio žmogaus pavyzdžio. Yra tokių, kurie augo taip vadinamosiose „normaliose“ šeimose, tačiau jose prasidėjo įvairios krizės: tėvų barniai, skyrybos, smurtas, gyvenamosios vietos keitimas. Tokiems vaikams trūksta socialinių įgūdžių, jie būna itin nedrąsūs, nežino kaip elgtis tam tikrose vietose ar situacijose, sunkiai bendrauja, nepasitiki savimi. Paramos vaikams centre jiems yra suteikiama visapusė pagalba. Ne tik skiriamas vyresnysis draugas, bet prireikus suteikiama psichologo ar teisininko pagalba. Kiek vaikų ir savanorių porų šiuo metu Vilniuje apjungia BBBS programa? Dabar Vilniuje turim 80 savanorių ir vaikų porų. Tačiau kiekvienais metais stengiamės šį ratą plėsti.
Kuo dažniausiai užsiima susitikę savanoriai ir jų globojami vaikai? Jie kartu leidžia laiką, mokosi kažko naujo, lankosi renginiuose, sportuoja. Kad ir šiuo atveju – savanoriai su vaikais apsilankė teatre. Daugeliui tų vaikų tai buvo pirma pažintis su teatru. Jiems tai nauja aplinka. Tad savanoriai turėjo galimybę ne tik pagilinti draugystę su vaiku, užsiimti papildoma, jiems neįprasta veikla, tačiau ir pamokyti naujų socialinių įgūdžių. Neabejotinai, tai vaikams suteikė socialinio ir psichologinio augimo, kultūrinio pažinimo. Džiugu, kad galėjome suteikti savanoriams šiuos teatro kvietimus, nes tai kartu ir papildoma motyvacinė priemonė, nes nei vienas iš jų už su vaiku leidžiamą laiką negauna jokio atlygio.
