Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65 proc. viso oro užterštumo, antroje vietoje pramonė – 20-25 proc., trečioje – energetika, 10–15 proc.. Nustatyta, kad didžiausias oro teršėjas Europoje irgi yra kelių transportas. Degant kurui, motorinės transporto priemonės, automobiliai ir sunkvežimiai išmeta į išorę daugelį kenksmingų teršalų, tokių kaip sveikatai žalingos smulkiosios kietosios dalelės, azoto oksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kai kurios variklių išmetamos medžiagos lemia antrinių teršalų susidarymą – tai vyksta dėl cheminių reakcijų ore. Vienas iš pavyzdžių – pažemio ozonas.
Nuo užteršto oro visų pirma kenčia didelių miestų ir pramonės zonų gyventojai. Padidintą aplinkos oro užterštumą didmiesčiuose sąlygoja: meteorologinės sąlygos, suintensyvėję transporto srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, šalia miestų užsitęsę miškų ir durpynų gaisrai. Oro užterštumas padidėja, kai kelias dienas nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius oro teršalus, be to, kai ilgą laiką nėra lietaus. Padidėjus į orą išmetamų teršalų kiekiui bei esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, didmiesčiuose gali susiformuoti taip vadinamieji dūminiai miesto rūkai, dar nevadinami smogu. Smogas – tai ore tvyrančių teršalų migla, kurią galima matyti paprasta akimi.
Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad oro taršos poveikis gali lemti per ankstyvą gimimą, kūdikių mirtingumą, nepakankamą plaučių augimą, kvėpavimo takų ligų simptomus, astmos paūmėjimus ir galbūt net astmos išsivystymą. Kai kurie mokslininkai teigia, kad oro tarša netgi turi poveikį smegenų raidai.
Kaip mes galėtumėme prisidėti prie oro taršos mažinimo? Yra keletas būdų, tai:
• Kiek įmanoma mažiau važiuokite automobiliu, ypač – mažais atstumais.
• Pasirinkite ekologišką vairavimo būdą.
• Galite nusipirkti mažiau teršiantį aplinką automobilį.
• Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.
• Mažinkite energijos vartojimą namuose bei darbe.
• Pirkite vietoje išaugintus produktus (pvz., vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimas transportu.
• Savo sode nedeginkite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.
• Raginkite valdžios institucijų atstovus imtis priemonių oro taršai mažinti.
• Dalyvaukite visuomeninėse aplinkai palankų gyvenimo būdą skatinančiose akcijose.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu.
Užsakymo nr. 2107
