J. Novikovas gimė 1938 m. spalio 30 d. Rostove prie Dono (Rusija), 1955 m. baigė Juraigė Kamenolomnios (Rusijoje) 20-ąją vidurinę mokyklą, 1960 m. – Maskvos M. Lomonosovo universiteto rusų kalbos ir literatūros specialybę, įgydamas aukštosios mokyklos dėstytojo kvalifikaciją.
Atvykęs į Vilnių, 1960–1967m. dirbo laikraštyje „Sovetskaja Litva“. Nuo 1960 m. pradėjo dirbti (antraeilėse pareigose) Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Rusų literatūros katedros dėstytoju.
1967m. jis išrenkamas šios katedros vyr. dėstytoju, tyrinėjo rusų bylinas ir gilinosi į Lietuvos sentikių folklorą.
J. Novikovas 1977m. Baltarusijos Mokslų akademijos Menotyros, etnografijos ir folkloro institute apgynė kandidatinę disertaciją “Pudogo krašto epinė tradicija” (kuri 1992 m. nostrifikuota į daktaro disertaciją), 1992 m. Rusijos MA Rusų literatūros institute (Puškinskij dom) jis apgynė habilitacinį darbą “Bilinų pasakotojai ir regijoninės epinės tradicijos”, kur jam buvo suteiktas habilitacinio daktaro (mokslo kryptis 04 H) mokslo laipsnis.
1988-1990 m. J. Novikovas buvo renkamas Rusų kalbos ir literatūros fakulteto dekanu, reorganizavus šį fakultetą, 1992 m. išrenkamas Slavistikos fakulteto fakulteto Rusų literatūros profesoriumi.
Šiuo laikotarpiu jis parengė ir išleido svarbiausius savo kapitalinius veikalus: Pasakotojas ir bylinų tradicija (Skazitel′ i bylinnaja tradicija 2000), Bylina ir knyga (Bylina i kniga 2001, abu Sankt Peterburge), Epinio kanono dinamika (Dinamika epičeskogo kanona 2009). J. Novikovas parengė rinkinį Lietuvos sentikių folkloras (Folklor staroobriadcev Litvy, 3 tomai 2007–2010).
Jis buvo veikalo “Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė” (2011, lietuvių ir rusų kalbomis) vienas iš autorių. J. Novikovas paskelbė per 160 mokslo publikacijų Lietuvos, Baltarusijos Rusijos, JAV, Latvijos, Estijos mokslinėje spaudoje.
Su bendraautoriais išleido bendrojo lavinimo rusakalbėms mokykloms 7-sios klasės vadovėlį “Ruskaja literatura”, taip pat išleido net 4 dalių knygą-straipsnių rinktinę “Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra ir pristatomas daugiau kaip 300 metų Lietuvoje gyvuojančios sentikių tradicinės bendruomenės dvasinis ir materialusis kultūros paveldas – istorija, knygų kultūra, folkloras ir ikonų tapyba.
Su bendraautore Bronislava Kerbelyte išleido rusų kalba knygą mokytojams: “Russkij narodnyj kalendar i jego litovskie sootvetstvija” KŠM, 1993,49 p.
J. Novikovas buvo mėgiamas studentų ir kolegų dėstytojų, turėjo subtilų ir taiklų humoro jausmą, nemėgo pataikūnų ir pats niekam nepataikavo. Vilniaus pedagoginiame universitete profesoriaus pareigose jis dirbo iki išėjimo į pensiją – 2009 m.
LEU Alumnų draugija dėl profesoriaus netekties reiškia gilią užuojautą velionio žmonai Bronislavai, kitiems šeimos artimiesiems, buvusiems studentams ir bendradarbiams.
Mielasis Jurijau, ilsėkis ramybėje, tebus lengva tau Vilniaus krašto žemelė.
