Dalis vilniečių pasirinko įvairias sostinės erdves tuoktuvėms – populiariausios šiemet buvo Vilniaus rotušė, Vilniaus universiteto Botanikos sodas, Verkių rūmai. Daug porų susituokė ir ant Pučkorių atodangos, pramogų bei poilsio centre „Belmontas“, įvairiuose viešbučiuose ir restoranuose.
Kitos poros įsimintinai ceremonijai rinkosi netradicines jiems svarbias erdves: tuokėsi prie Gitenio Umbraso skulptūros „Čiulbantis kryžius“, K. Bekešo antkapinio paminklo.
Kaip ir pernai, poros tuoktuvėms rinkosi Tauro kalno laiptus, ,,Skalvijos“ kino teatrą, keletas porų Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų prašė atvykti į bažnyčią ir jas tuokti vienu metu su kunigu. Kelios poros pateikė neįprastą prašymą sutuokti nakties metu, viena pora pageidavo žiedus sumainyti per pačius Naujuosius metus – lygiai vidurnaktį.
Pernai buvo užregistruotos 482 santuokos su užsienio piliečiais, šiemet kiek mažiau – 390. Vilnietės dažniausiai tuokiasi su Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos piliečiais.
Vilniečiai dažnai tuokiasi su rusėmis ir baltarusėmis. Šiemet vilniečiai Lietuvoje ar užsienyje tuokėsi su Ganos, Irano, Indonezijos, Filipinų, Meksikos, Malaizijos, Irako, Brazilijos, Tailando, Pakistano, Nigerijos, tolimosios Australijos ir Naujosios Zelandijos piliečiais.
2018-aisias pasitaikė ir labai ypatingų datų kombinacijų, kurios traukė tuoktis daugiau nei įprasta porų: 2018 08 18 susituokė net 53 poros, 2018 08 08 pasirinko 22 poros, o 2018 08 28 – 10 porų.
„Vilniečiai jau ruošiasi tuoktuvėms, kurios vyks kitąmet – prašymus tuoktis 2019 metais jau gavome iš daugiau nei 4 tūkstančių porų. Yra planuojančių dar toliau – 2020 metams jau yra pateikti 5 prašymai susituokti. Populiariausios datos kitąmet taip pat išlieka vasaros savaitgaliai, tačiau prognozuojama, kad 2019 09 19 susituoks daugiausiai porų“, – apie kitų metų planus pasakojo Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja.
Kartu su santuokos įregistravimu, poros dažnai kreipiasi į Civilinės metrikacijos skyrių, prašydamos keisti moters mergautinę pavardę. Populiaresnės išlieka priesaginės „-iene“ pavardės, tačiau pastebima tendencija, kad daugėja pasirenkančių pavardę su galūne „ė” – tokios pavardės neparodo moters šeiminio statuso.
Tačiau pavardės keičiamos ir dėl kitų priežasčių: šiemet buvo 1,8 tūkst. nusprendusių, kad nori naujos pavardės. Pasitaikė atvejis, kai užsienyje gyvenantys vilniečiai norėjo naujos išgalvotos pavardės dėl to, kad lietuviškoji jiems sukelia nepatogumų: užsieniečiams sunku ją ištarti ir teisingai užrašyti. Tačiau pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus galima rinktis arba savo senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.
Vyrai žmonos pavardę rinkosi labai retai (3) ir tai paprastai daroma dėl negražaus skambesio arba baiminantis, kad tos giminės pavardei gresia išnykti.
Įdomiausi prašymai
Civilinės metrikacijos skyriuje neliūdna – dažnai pasitaiko įdomybių, kurių išpildyti nepavyksta: pakeisti asmens kodą, vieną vardą pakeisti į dvylika vardų.
Būta ir kuriozinių situacijų – šiemet viena mergina paprašė registruoti ją santuokai su dviem jaunuoliais, nes ji negalinti apsispręsti už kurio tekėti.
