Padeda atsipalaiduoti, sureguliuoti miego trukmę, grįžti į įprastinį gyvenimo ritmą, emociškai stabilizuoja – tai tik keletas vaistinių valerijonų naudų, kurias dažnas įvardytų net nesidomėjęs moksliniais tyrimais.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė dr. Nijolė Savickienė sako, visame pasaulyje valerijonas atpažįstamas praktiškai tokiu pat pavadinimu ir vertinamas, pirmiausiai, dėl įtakos mūsų užmigimo trukmei ir miego kokybei. Šis poveikis išskiria valerijonus iš kitų panašią funkciją atliekančių vaistinių augalų. Jis taip pat žinomas ir dėl vadinamojo sedacinio poveikio, kitaip tariant – raminančio, migdančio ir anksiolitinio – malšinančio įtampą, rašoma pranešime spaudai.
„Pagal poveikį jis tikrai yra visų panašią funkciją atliekančių augalų viršuje, jeigu išrikiuotume vaistinę ramunę, vaistinę melisą ir vaistinį valerijoną, tai vienareikšmiškai jis būtų karaliaujantis, nes jis efektyviai padeda užmigti, įveikti įtampą, ne tik stabilizuoja, koordinuoja nervų sistemą, bet kartu išsiskiria ir migdančiu, slopinančiu poveikiu“, – paaiškina profesorė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad centrinė nervų sistema veikia kaip koordinatorius, todėl valerijonų poveikis gali būti ne tik lokalus, bet taip pat padedantis atpalaiduoti raumenis ir virškinamojo trakto sistemoje, mažinantis spazmų tikimybę, užtikrinantis sklandžią virškinimo veiklą, padedantis įveikti padidintą rūgštingumą.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad valerijonų preparatai gali būti naudingi ir tiems, kurie atsisako benzodiazepinų grupės vaistų, vadinamųjų raminamųjų ar migdomųjų. Nutraukus jų vartojimą dažniausiai susiduriama su ypač nemaloniais simptomais, tad įrodyta, kad juos palengvinti gali valerijonas.
Įspėja nepadauginti valerijono dozės
Kartais žmonės kritikuoja valerijonų poveikį sakydami, kad jis jiems nepadėjo, o priešingai –sustiprino neigiamas emocijas. „Žvelgiant į daugiamečius valerijonų šaknų ir šakniastiebių tyrimus galima pastebėti, kad vartojant šios vaistinės žaliavos preparatus, svarbiausia yra dozė. Jeigu valerijonų preparatus vartojame vakare, norėdami ramiai ir kokybiškai užmigti, tuomet reikėtų griežtai atsižvelgti į rekomenduojamą dozavimą ir jo paisyti, neviršyti rekomenduojamos dozės“, – atkreipia dėmesį N. Savickienė.
Vartojant vaistinius preparatus ar maisto papildus, kurių sudėtyje yra valerijonų, svarbu tinkamas vartojimas, naudinga pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Per didelės valerijonų dozės gali veikti priešingai – skatinti susierzinimą, dirginimą, nervingumą. Taip pat tai gali sukelti pykinimą, pilvo skausmą, galvos svaigimą.
Vaistinių valerijonų preparatai nerekomenduojami jaunesniems nei 12 metų vaikams. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad dalis žmonių nemėgsta valerijonų kvapo, pasak profesorės, tyrimai rodo, kad būtent jiems valerijonas nebus efektyvus ir neatliks savo funkcijos.
Valerijonų vaistinė žaliava – šaknys ir šakniastiebiai, čia kaupiasi visi cheminiai junginiai, veikiantys centrinę nervų sistemą. Jie gali būti renkami tiek pavasarį, tiek rudenį, kai juose susikaupę daugiau biologiškai aktyvių junginių. Valerijonas nėra plačiai paplitęs, todėl renkant jį savarankiškai yra didelė klaidų rizika, svarbu tiksliai žinoti, kaip augalas atrodo, atkreipti dėmesį, kad renkama požeminė dalis, pirmiausiai jį gerai išanalizuoti teoriškai. Vaistinis valerijonas gamtoje auga iki dviejų metrų aukščio.
Susiduriant su nerimu ar miego sutrikimais labai svarbu atkreipti dėmesį į to priežastis ir atrasti būdų, kurie padėtų nurimti. Vaistiniai valerijonai, vaistinės melisos ir paprastieji apyniai padeda palaikyti normalią užmigimo trukmę. Paprastosios sukatžolės padeda palaikyti normalią nervų sistemos veiklą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaistiniuose augaluose taip pat yra veikliųjų medžiagų, todėl juos reikėtų vartoti įvertinus specialistų rekomendacijas.
