Šįkart kalbamės tema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria visi tėvai. Vieni šio vaiko gyvenimo tarpsnio laukia su dideliu nekantrumu, kiti – su didele baime. Taigi... apie tėvystę ir mūsų vaikus, tampančius paaugliais.
Mintimis, patirtimi dalijasi TV3 projektų prodiuserė ir mama Vaida Poderytė-Bernatavičė bei mokslų daktarė, Vaikų linijos psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Vaida pagimdžiusi stipriai jautė nebrandą
Vaida, pagimdžiusi vos 22-jų, praktiškai paauglė, iki vaiko gimimo nesuvokė, ne iki galo suprato motinystę.
„Skaičiau, domėjausi, kūriau vaizdą, ką reiškia būti mama, kas tai yra, kaip tas vaikas atrodys, kaip su juo elgtis, paniškai bijojau, kad aš jo nemokėsiu nei paimti, nei pakeisti pampersų: nebranda labai jautėsi.“
Moteriai tuo metu padėjo iš darbo išsiprašiusi mama. Tačiau jau trečią dieną po gimdymo atėjo suvokimas, kad motinystė – tai instinktas: „Tik gimus vaikui, pamačius jį fiziškai, įsijungė instinktas, didžiulė atsakomybė ir motyvacija.“
Vaikas virsta paaugliu: kas vyksta?
Paauglystėje, – sako psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, – labai prislobsta ta smegenų dalis, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, t. y. ji – tokiame raidos procese, kai paauglys nori priimti sprendimus, bet iki galo, racionaliai, priimti jų dar negeba.
Anot mokslų daktarės, vyksta tokie persitvarkymai paauglio galvoje, kad, atrodo, nesupranti, kodėl jis čia pat verkia arba pyksta, čia pat džiaugiasi, o užsisukęs staiga trenkia durimis, nes išgirsta vieną žodį, dėl kurio įsiskaudina. Emocinės betvarkės šiuo laikotarpiu – labai daug.
Kaip paaugliui kurti ryšį su tėvais?
Svarbu – ne akcentuoti problemas, bet priimti suvokimą, kad tėvystė – tai nuolatinis augimas.
Pirmiausia padėtų tėvų požiūris į paauglystę ne kaip į problemą, o kaip į raidos tarpsnį. Be to, anot psichologės, svarbiausia tėvams – suprasti, koks yra to laikotarpio vaiko uždavinys, t. y. atsiskirti nuo tėvų.
Jei pirmuosius vaiko gyvenimo metus tikslas yra susisieti su šeima, nes tai yra vaiko būdas išgyventi, tai paauglystės periodo raidos uždavinys – atsiskirti.
Dėl to atsiranda neigimas to, ką sako tėvai, pyktis, kad viskas yra nesąmonė, tėvai tampa „neprotingi“ ir „visokie kitokie“.
Bet taip yra ne todėl, kad vaikas nemyli savo tėvų, nes tėvai taip pasijunta, bet dėl to, kad paaugliui natūraliai kyla klausimai „kas aš esu“, „koks yra mano kelias“.
Vaiko pareiškimai „aš nebesu vaikas“
Ką daryti su namų taisyklėmis, kurios buvo vaikui, o šiandien 12-metis reikalauja pripažinimo, kad jis jau – „suaugęs“? Taisyklės ir ribos, anot Vaikų linijos psichologės J. S. Jasiulionės, visada turi keistis.
Ir visada svarbu diskutuoti, su vaiku koreguoti kai kurias taisykles. Pradėti reikėtų nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, „kaip mes šiandien leidžiame dieną“? Tokiu pačiu principu galima integruoti ir labai rimtus dalykus, pavyzdžiui, kaip mes dalijamės darbais?
Kartu su paauglyste ateina ir padidėjęs privatumo, t. y. savo erdvės, poreikis, ir mums, suaugusiesiems, svarbu šį poreikį gerbti.
„Tėvai paprastai“ – tai „Tėvų darželio“ ir tv3.lt rengiama tinklalaidė, kurioje Simonas Urbonas kartu su specialistais kalbina žinomus Lietuvos tėvus be ribų, be užuolankų, atvirai ir paprastai apie viską – vaikus, šeimos problemas, psichologiją, ligas, santykius ir tiesiog gyvenimą.
Tinklalaidę žiūrėkite straipsnio pradžioje arba „Tėvų darželio“ YouTube kanale:
Tinklalaidėje kalbame apie:
00:00 – pradžia
00:36 – pašnekovių ir temos pristatymas
01:52 – kada prasideda paauglystė
04:32 – Vaidos Poderytės-Bernatavičės paauglystė
11:27 – keičiasi ne tik vaiko kūnas, bet ir galva
13:32 – kaip reaguoti tėvams į vaiko paauglystę
17:12 – kaip Vaida kuria ryšį su vaiku
23:13 – vaiko pareiškimai: aš nesu vaikas
28:55 – paauglio maištas
40:36 – kas skambina į Vaikų liniją?
43:39 – vaiko emociniai sunkumai
47:17 – žaidimas „Pažink mane“
