Pasak policijos atstovų, gyventojai turi būti itin budrūs, nes nusikaltėliai dažnai apsimeta padėti norinčiais asmenimis, tačiau jų tikslas – išvilioti pinigus.
Ragina neišduoti savo duomenų sukčiams
Viešai pasidalintame vizuale akcentuojama, kad svarbiausia – nepatikėti nepažįstamaisiais ir saugoti savo asmeninius duomenis.
„Iš paros įvykių suvestinės: sukčiai siūlosi pagalbą.
Į policiją kreipėsi vyras, kuris pareiškė, kad su juo per „Telegram“ programėlę susisiekė nepažįstamas asmuo (kalbėjo rusų kalba), kuris pranešė, kad jį apgavo sukčiai, ir jis jį rado pagal „nekentėjusiųjų sąrašus“ (pareiškėjas investuodamas į virtualią valiutą, yra praradęs 8 000 eurų), bei pasiūlęs pagalbą atsiimti prarastus pinigus, apgaulės būdu išviliojo 1700 eurų.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. Žala – 9700 eur.
Sukčių spąstai susirašinėjimo programėlėse:
- Nepasitikėkite visais nepažįstamais asmenimis, kurie siūlosi pagalbą internete;
- Neleiskite valdyti jūsų telefono ar kompiuterio kitiems nuotoliniu būdu;
- Nesuteikite jokios asmeninės ir finansinės informacijos apie save;
- Nebendraukite telefoninių sukčių kalbama kalba.
Nukentėjus nuo sukčių, visada praneškite apie tai policijai – www.epolicija.lt“, – rašoma vizuale.
Sukčių auka gali tapti kiekvienas
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė apie tai, kaip veikia sukčiai, kodėl žmonės patenka į jų pinkles, kaip juos atpažinti ir nuo jų apsisaugoti. Apie tai anksčiau naujienų portalui pasakojo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Pasak E. Lukošienės, sukčiai stebėtinai greitai reaguoja į visuomenės aktualijas ir pritaiko savo schemas prie populiarių temų ar įvykių.
„Pastaruoju metu sukčiai dangstosi apsimesdami e.sveikatos portalo vardu, bet ir susisiekia per įvairias programėles, sakydami, kad kuo greičiau reikia atnaujinti sutartį su savo ryšio operatoriumi, jeigu nori ir toliau naudotis turimu abonentiniu telefono numeriu.
Taip pat pastebima, kad sukčiai, apsimesdami finansų įstaigomis, talpina įvairiose platformose melagingus pranešimus ir tokiu būdu siekia išvilioti iš gyventojų jų turimas santaupas“, – aiškino ekspertė.
Nors dažnai manoma, kad tam tikros visuomenės grupės yra labiau pažeidžiamos, E. Lukošienė šią prielaidą paneigia.
„Negalėtume išskirti tam tikros visuomenės grupės, nes nukentėti nuo sukčių gali kiekvienas žmogus. Sukčiai nesirenka savo aukų pagal amžių, išsilavinimą ir panašiai. Sukčiavimo būdai darosi vis sudėtingesni ir sunkiau atpažįstami“, – pabrėžė ji.
Tačiau pastebima, kad sukčiai dažnai taikosi į jaunimą, kuris mažiau patyręs atpažinti apgavystes.
„Sukčiavimo schemose sukčiai aktyviai naudoja ir „Facebook“ soc. tinklą. Siekdami pasiekti kuo platesnę auditoriją, jie pasinaudoja platformos populiarumu ir galimybe lengvai platinti melagingą turinį“, – priduria pašnekovė.
Pasirodo, tam tikri metų laikai ar įvykiai taip pat daro įtaką sukčių veiklos intensyvumui.
„Sukčiai niekada neatostogauja ir savo apsukų nemažina nei vasaros, nei šventiniu laikotarpiu. Atvirkščiai – sukčiai naudojasi esamomis aplinkybėmis ir greitai prisitaiko.
Taip, tam tikri metų laikai ir įvykiai dažnai suaktyvina sukčių veiklą, nes jie pasinaudoja žmonių emocijomis, neapdairumu ar padidėjusiu aktyvumu, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, prieš didžiąsias metų šventes, išpardavimus ir panašiai“, – sakė E. Lukošienė.
Tačiau yra be galo svarbu suprasti, kad sukčiai pritaiko savo veiklos metodus pagal aplinkybes, todėl būtina išlikti budriems visus metus.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
