• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visoje Lietuvoje paplitusios invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė – gali išstumti vietines rūšis, kyla grėsmė biologinei įvairovei. Siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti, neplatinti jų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, todėl ji nekenkia gamtai.

Visoje Lietuvoje paplitusios invazinės rykštenių rūšys – kanadinė, aukštoji ir didžioji rykštenė – gali išstumti vietines rūšis, kyla grėsmė biologinei įvairovei. Siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti, neplatinti jų. Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad paprastoji rykštenė yra vietinė rūšis, todėl ji nekenkia gamtai.

REKLAMA

Daugiau informacijos rasite atmintinėje apie invazines rūšis, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime žiniasklaidai.

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl rykštenės pavojingos?

Invazinės rykštenės rūgština dirvožemį, išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus ir išstumia vietines augalų rūšis. 

REKLAMA

Rykštenių plitimas yra pavojingas, nes šie augalai užima dideles teritorijas, sparčiai plečiasi.

Rykštenės paima daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, todėl kiti augalai dirvožemyje ima skursti arba iš viso išnyksta. Tai kelia grėsmę ne tik augalams, bet ir gyvūnams – trikdomos jų buveinės.

Kaip atpažinti rykštenes?

Rykštenės išsiskiria ryškios geltonos spalvos šluotelės pavidalo žiedynais. Dažniausiai auga atvirose vietose, bet gali plisti aplink miestus, gyvenvietėse, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse ir kitose vietose.

REKLAMA
REKLAMA

Šie invaziniai augalai žydi apie vasaros vidurį–ankstyvą rudenį.

Kaip naikinti rykštenes?

Dažnai rykštenes nesąmoningai platina patys žmonės – nuskinti žiedynai išmetami į šiukšlynus, sąvartynus, pamiškes, upių pakrantes ar kitas vietas ir iš sėklų išauga nauji augalai.

Svarbu užkirsti kelią tolesniam rykštenių plitimui – rekomenduojama neauginti jokių rykštenių rūšių ir veislių, pavienius augalus iškasti bei likusius augalus nupurkšti herbicidais, o sąžalynus pjauti prieš žydėjimą (kad neplistų sėklomis), taikyti agrochemines ir chemines naikinimo priemones.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartais išnaikinti visų tam tikros rūšies augalų būna neįmanoma, todėl vietoje naikinimo imamasi kontroliuoti jų populiacijas, kad invazinės rūšys padarytų kiek įmanoma mažiau žalos.  

Invazinės rūšys

Pasitikrinti invazines rūšis ir sužinoti daugiau apie jas galite Invazinių rūšių informacinėje sistemoje.

REKLAMA

Atsakomybė   

Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, išvežimas ar kitas naudojimas, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 280 iki 1 550 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų.

Invazinių rūšių pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar introdukcija, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1 500 eurų.

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu 8 700 02022 arba el. paštu [email protected]. 

REKLAMA
pilna sostinė invazinių žmogystų ir niekas nieko nedaro
Kodėl tik kalba apie augalus,invaziniai ne tik jie.
kada ir kodėl buvo sugalvota ir pavadinta invaziniais. Daug kas, ne tik rykštenė. o jas prisimenu nuo kokių penkerių metų, tai yra jau 66 metus.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų