Kaip anksčiau buvo teigiama, popiežiui operaciją reikėjo atlikti dėl aptikto darinio plaučiuose. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo plaučių vėžio ženklas.
Siekiant apsaugoti savo skaitytojus nuo onkologinių ligų naujienų portalas tv3.lt dalijasi pagrindiniais simptomais, kurie gali padėti anksčiau diagnozuoti pavojingą ligą.
Plaučių vėžio simptomai
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi VUL Santaros klinikų laida „Sveikatos balsas“. Tąkart Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila sakė, kad plaučių vėžys Lietuvoje yra viena pagrindinių mirties priežasčių, mirtingumo atžvilgiu prilygstanti visų kitų onkologinių ligų mirčių sumai.
Pasak profesoriaus, pagrindinė problema, kodėl plaučių vėžys dažnai nustatomas pavėluotai, yra ta, kad ši liga ilgą laiką gali nepasireikšti ryškiais simptomais:
„Jei įsivaizduotume plaučius kaip medį, kurio kamienas yra trachėja, šakos – bronchai, o lapai – plaučių audinys, vėžys dažniausiai atsiranda bronchuose arba smulkesniose bronchų šakose, rečiau – plaučių audinyje. Svarbu tai, kad plaučiuose nėra skausmo receptorių, todėl jei vėžys pradeda formuotis plaučių audinyje, žmogus nejaučia skausmo.“
Kaip tąkart teigė prof. E. Danila, kai vėžys išsivysto bronchuose, jis dažnai sukelia kosulį. Tačiau čia kyla kita problema: kosulį žmonės, ypač rūkantieji, dažnai ignoruoja. Rūkantieji kosulį linkę laikyti įprastu reiškiniu ir gali net nepastebėti, kad šis simptomas yra naujas arba pakitęs.
Kartais kosulys tampa toks įprastas, kad net susitikę su šeimos gydytoju pacientai jo nepamini. Jei gydytojas tikslingai nepaklausia apie kosulį, šis simptomas gali likti nepastebėtas.
Todėl ankstyvam plaučių vėžio diagnozavimui labai svarbus dėmesingumas savo sveikatai. Jei žmogus pastebi nuolatinį kosulį, kraujo atsikosėjimą, dusulį ar krūtinės skausmą, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Taip pat svarbus profilaktinis sveikatos tikrinimas, ypač rūkantiems ar buvusiems rūkaliams, kuriems taikoma mažų dozių kompiuterinės tomografijos patikra. Tai viena pažangiausių priemonių, leidžianti aptikti vėžį ankstyvose stadijose, kai gydymas yra efektyviausias.
„Šiandien medicina siūlo pažangius gydymo metodus, tokius kaip tikslinė terapija, imunoterapija ir personalizuoti gydymo planai, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami, kai liga nustatoma anksti. Todėl svarbiausias žingsnis kovojant su plaučių vėžiu – dėmesys prevencijai, reguliari sveikatos būklės stebėsena ir žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, atsisakymas“, – patarė gydytojas.
Pasak specialisto, kosulys iš tiesų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir paprastai skirstomas į ūminį ir lėtinį. Ūminis kosulys dažniausiai pasireiškia po virusinių infekcijų, tokių kaip gripas ar COVID-19.
Šiuo atveju jis dažnai būna viena pagrindinių priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi į gydytoją. Gleivinė, pažeista viruso, regeneruoja per 1,5–2 mėnesius, todėl kosulys dažniausiai išnyksta savaime.
Tačiau jei kosulys užsitęsia ilgiau, tai jau kelia nerimą. Lėtinis kosulys, priešingai, dažnai lieka nepastebėtas arba ignoruojamas, ypač jei žmogus yra rūkalius.
Plaučių vėžio priežastys
Pagrindinės plaučių vėžio priežastys:
- Rūkymas – pagrindinė lėtinio kosulio ir plaučių vėžio priežastis.
Rūkymas, įskaitant tradicines ir elektronines cigaretes, sukelia genetinius ir struktūrinius bronchų gleivinės pokyčius. Elektroninės ir kaitinamosios cigaretės, nors dažnai laikomos mažiau kenksmingomis, gali būti net pavojingesnės, nes jų vartojimas mažiau sudirgina kvėpavimo takus. Dėl to rūkantis žmogus gali nekosėti ir nepastebėti pokyčių, vykstančių plaučiuose.
Plaučių vėžys paprastai vystosi palaipsniui per kelis metus, dažniausiai dėl genetinių pokyčių ląstelėse, kurie dar gali būti grįžtami ankstyvose stadijose.
- Profesinės dulkės ir cheminės medžiagos – asbestas, silicio dioksidas, sunkieji metalai.
Lietuvoje stambi pramonė yra mažiau išvystyta, todėl tokių rizikų nėra tiek daug, tačiau vis tiek svarbu užtikrinti darbo vietų saugumą.
- Aplinkos užterštumas – dulkės, kietosios dalelės, degimo produktai.
- Klimato pokyčiai, sausėjantis oras ir didėjanti tarša didina plaučių pažeidimų riziką. Plaučiai yra pritaikyti švariam, grynam orui, todėl ilgalaikis užterštumas gali skatinti uždegiminius procesus, kurie lemia ląstelių genetinius pokyčius.
- Genetiniai veiksniai – dalis plaučių vėžio atvejų atsiranda dėl savaiminių genų mutacijų.
„Šios mutacijos gali įvykti be išorinių veiksnių įtakos, tačiau dažnai jos siejamos su amžiumi. Dėl ilgesnės gyvenimo trukmės genetinės „apsaugos sistemos“ praranda efektyvumą, ir organizmas tampa labiau pažeidžiamas“, – aiškino profesorius.
Nėra paveldima liga
Pasak profesoriaus, žmogaus organizmas nėra evoliuciškai pritaikytas gyventi tiek ilgai, kiek gyvename šiandien. Senstant natūraliai kaupiasi genetiniai pokyčiai, mažėja ląstelių gebėjimas atsistatyti ir tai didina riziką susirgti vėžiu.
„Kosulys, ypač jei jis užsitęsia arba keičiasi (stiprėja, tampa nuolatinis, pasireiškia atsikosėjimas krauju), yra svarbus signalas kreiptis į gydytoją.
Ankstyvas nustatymas yra kritinis, nes daugelis plaučių vėžio atvejų prasideda nuo mažų, dar grįžtamų pokyčių. Tinkamas gyvenimo būdas, rūkymo atsisakymas, darbo aplinkos kontrolė ir reguliarūs sveikatos patikrinimai yra pagrindinės priemonės plaučių sveikatai išsaugoti“, – teigė prof. E. Danila.
Plaučių vėžys nėra paveldima liga, tačiau ja gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės. Jauniausias Lietuvoje užfiksuotas pacientas buvo vos 21 metų vyras.
Nors paveldimumas neturi tiesioginio vaidmens, polinkis sirgti gali atsirasti esant genetiniams pakitimams ar tam tikriems papildomiems veiksniams. Jei tokių veiksnių nėra, polinkis gali likti nepastebimas.
Plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas 50–60 metų ir vyresnio amžiaus asmenims, tačiau rizikos veiksniai veikia įvairius gyventojų segmentus.
„Statistiškai plaučių vėžys ilgą laiką buvo siejamas su rūkančiais vyrais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais situacija keičiasi. Šalyse, kuriose įsitvirtina lyčių lygybė, moterų rūkymo paplitimas didėja, o vyrų mažėja.
Paradoksalu, tačiau moterys yra jautresnės rūkymo sukeliamai žalai. Pastebima, kad pasyviai rūkančios moterys (pavyzdžiui, rūkaliaus žmonos) dažniau suserga plaučių vėžiu nei patys rūkantys vyrai“, – pasakojo specialistas.
Diagnozės sudėtingumas
Plaučių vėžio diagnozavimas gali būti paprastas, kai liga jau įtariama, tačiau sudėtingiausia – laiku ją įtarti. Dažniausiai žmonės kreipiasi į šeimos gydytoją ne dėl kosulio, o dėl kitų simptomų, pavyzdžiui:
- Kraujas skrepliuose arba seilėse – gali signalizuoti apie naviko augimą;
- Šoninis skausmas – atsiranda, kai navikas pažeidžia plaučio pleurą (apvalkalą);
- Dusulys – dažniausiai rodo, kad navikas bronche siaurina kvėpavimo takus.
„Pirmasis diagnostinis žingsnis – krūtinės ląstos rentgenograma. Tačiau rentgeno nuotraukoje ne visada matomi ankstyvieji pakitimai, todėl prireikus atliekami detalesni tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinė tomografija.“
Anksti (I–II stadijose) diagnozuotas plaučių vėžys turi geriausias išgyvenamumo perspektyvas:
- I stadija: išgyvenamumas siekia iki 100 proc., jei liga aptinkama ir gydoma laiku;
- II stadija: išgyvenamumas per 5 metus siekia apie 50 proc.;
- III–IV stadijos: išgyvenamumas per 5 metus sumažėja iki 3–4 proc., o galimybės išgyventi 10 metų praktiškai nėra.
„Todėl ankstyvas ligos nustatymas yra kritiškai svarbus. Profilaktiniai tyrimai, tokie kaip mažų dozių kompiuterinė tomografija (ypač rūkantiesiems ar tiems, kurie rūkė praeityje) ir atidus simptomų stebėjimas gali reikšmingai padidinti šansus išgyventi ir pasveikti“, – tikina prof. E. Danila.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
