Remiantis tyrimo duomenimis, už medicinos paslaugas, tokias kaip gydytojo konsultacija ar atlikti reikalingi tyrimai, oficialiai sumokėjo kas trečias viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų gavėjas.
Oficialiai už paslaugas viešosiose gydymo įstaigose bent kartą per pastaruosius 12 mėn. dažniau susimokėjo moterys (41 proc.), nei vyrai (33 proc.), 18–29 m. (38 proc.) ir 30–49 m. (43 proc.) amžiaus gyventojai, taip pat daugiau nei 2000 eurų šeimos pajamų per mėnesį turintys (43 proc.) bei gyvenantys kaime (40 proc.) respondentai, rašoma pranešime spaudai.
Kas penktas reikiamas paslaugas gavo privačiai be papildomo mokesčio
Tyrimas parodė, kad kas penktas (22 proc.) Lietuvos gyventojas medicinos paslaugas – reikiamus tyrimus, konsultacijas ir kt. – privačioje gydymo įstaigoje gavo be papildomo oficialaus mokesčio.
Ligonių kasos suteiktas paslaugas visiškai kompensavo ketvirtadaliui apklausoje dalyvavusių moterų, per paskutinius metus apsilankiusių privačioje gydymo įstaigoje, taip pat 28 proc. 50-64 m. amžiaus respondentų bei beveik trečdaliui (29 proc.) asmenų, gaunančių minimalias mėnesines šeimos pajamas – 1200 eurų ir mažiau.
Beveik 8 iš 10 (75 proc.) gyventojų teigia, kad privačiose sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai suteikia aukštesnės kokybės paslaugas nei viešosiose įstaigose. Tokią nuomonę dažniau išreiškė moterys (77 proc.) nei vyrai (72 proc.), taip pat 50–64 metų amžiaus gyventojai (77 proc.), su 2000 eurų per mėnesį viršijančiomis šeimos pajamomis (81 proc.) bei gyvenantys miestuose (83 proc.).
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ apklausą, kurios metu buvo apklausti 1015 suaugusių Lietuvos gyventojų, vykdė tiesioginiu interviu metodu šių metų balandžio 5–19 dienomis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
