Ką galime padaryti artėjant žiemai, kad apsaugotume spygliuočius ir nuo nurudavimo, ir nuo žvėrių, bei kokių rudens darbų nepraleisti, o kokius geriau atidėti vėlesniam laikui, naujienų portalui tv3.lt pasakojo sodininkas Saulius Galvanauskas.
Kodėl ruduoja tujos ir kiti spygliuočiai?
Praėjusi žiema pridarė nemažai žalos spygliuočiams, ypač tujoms. Viena didžiausių problemų, su kuriomis susidūrė sodininkai, buvo augalų rudavimas.
S. Galvanauskas išskiria dvi pagrindines priežastis, kodėl augalai ima ruduoti. Viena iš jų, žinoma, yra šaltis, kurio praėjusią žiemą netrūko.
„Tujos ir kiti spygliuočiai yra visžaliai augalai ir labiausiai nukenčia žiemą šalčiui juos šaldant – džiovina ir vėjas, šaltis taip pat džiovina, o kadangi jie spygliukų nenumeta, per juos garina vandenį. Kuo šalčiau, tuo daugiau vandens augalas turi išgarinti, kad apsigintų nuo šalčio“, – dėstė pašnekovas.
Žemei įšalus, augalui sunku pasiekti ir pasisavinti dirvoje esantį vandenį, todėl jis džiūsta dar greičiau – vandens atsargos nepasipildo.
Antroje žiemos pusėje atsiranda kita problema. Nors ir laikosi minusinė temperatūra, žemė sušalusi, ima aktyviau šviesti saulė:
„Tada saulė dar labiau kaitina spygliukus ir dar labiau džiovina, kaip sako, saulė nudegina, dėl to paruduoja.“
Svarbiausi darbai prieš žiemą spygliuočių augintojams
Laistymas
S. Galvanauskas patardamas, ko imtis, kad apsaugotume spygliuočius žiemą, išskiria du svarbiausius darbus. Pirmasis – laistymas. Jeigu ruduo sausesnis, prieš šalčius reikėtų augalus gerai prilaistyti.
Klimatas itin permainingas, pavyzdžiui, pernai stipriau atšalo dar lapkričio pabaigoje, tačiau buvę ir tokių metų, kai nei sniego, nei didelio šalčio nesulaukėme net iki sausio mėnesio, todėl geriausią laiką prilaistymui diktuoja orų prognozės.
„Šaltis yra temperatūros nukritimas žemiau 0 laipsnių jau ne vegetacijos metu. <...> Stebint prognozę, jeigu matome, kad prognozuoja jau po savaitės minusinę temperatūrą, reikėtų suskubti ir palaistyti“, – patarė sodininkas.
Jis priduria, kad čia dažnam kyla viena problema: jau rugsėjo mėnesį daugelis sodininkų užsuka kranus, išleidžia vandenį iš talpų ir susivynioja žarnas, nebebūna pasiruošę laistyti, tad gali tekti ieškoti būdų, kaip spręsti šią problemą.
Spygliuočiams prieš šalčius reikia ne tik sudrėkinti žemės paviršių, o gerai prilaistyti, kad žemė būtų drėgna.
Mulčiavimas
Antrasis darbas – mulčiavimas, kad dirva būtų apsaugota nuo išdžiūvimo, sumažintumėte vandens garavimą:
„Kuo drėgnesnė žemė bus prieš užšąlant, mulčias apsaugos nuo drėgmės išgaravimo bei žemės sušalimo, nes po mulčio sluoksniu žemė mažiau sušąla, ne taip giliai įšąla ir ten lieka nesušalusio vandens – augalai gali apsiginti nuo šalčio ir džiovinimo.“
Šį darbą atlikti galima ir anksčiau, nebūtinai prieš šalčius, nes prilaistyti galima ir per mulčio sluoksnį. Mulčiavimui tinka įvairios organinės medžiagos – nuo to, ką jau turime sode, iki specialiai paruošto mulčio.
„Kiekvienas renkasi pagal savo turimus resursus. Gal kas yra sukaupęs nupjautos žolės – ja galima mulčiuoti. Kiti perka durpę – ji taip pat tinka, kaip ir bet kokia organika. Rudenį, pavyzdžiui, jeigu susigrėbiame lapus, galima jais mulčiuoti.
Dėl dekoratyvinių tikslų kiti perka skiedras arba dekoratyvinę žievę ir mulčiuoja ja – čia jau kiekvieno reikalas, yra įvairių organinių medžiagų, kuriomis galima drąsiai uždengti dirvą“, – patarė S. Galvanauskas.
Kad ir kurį mulčio variantą pasirinksite, svarbiausia padengti pakankamo storio sluoksnį: jis neturėtų būti plonesnis nei šešių centimetrų, o idealu, jei siektų dešimt centimetrų.
„Tokio storio sluoksnis puikiai apsaugos dirvą nuo sušalimo ir drėgmės praradimo“, – pridūrė pašnekovas.
Dengiantys spygliuočius žiemos pabaigoje daro 1 klaidą
Paklaustas, ar mato sodininkus darant kokių nors klaidų, jis išskiria žiemos pabaigoje dengiančius spygliuočius nuo šalčio, mat tai atlikus netinkamai, galite pridaryti papildomos žalos.
Esminė taisyklė yra paprasta: tarp spyglių ir dangalo turi likti tarpas, kad pastarasis nesiliestų prie augalo.
„Kai augalas uždengiamas ir dangalas liečiasi prie spygliuočio spygliukų, šakelių, jeigu ant dangalo prisninga sniego, jis atitirpsta, dangalas sušlampa, po to vėl sušąla, po leduku sušunta spygliukai – ne nuo saulės, o jau nuo kitų procesų“, – kodėl būtinas tarpas tarp dangalo ir augalo, paaiškino pašnekovas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
