• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ruduo – ne tik ramybės metas, bet ir svarbiausias pasiruošimo periodas mūsų sodams ir kiemams. Nors daugelis augalų rudenį ruošiasi ilsėtis, sodininkams darbų netrūksta: nuo jautresnių medelių apsaugos iki spygliuočių priežiūros ir krūmų genėjimo.

Ruduo – ne tik ramybės metas, bet ir svarbiausias pasiruošimo periodas mūsų sodams ir kiemams. Nors daugelis augalų rudenį ruošiasi ilsėtis, sodininkams darbų netrūksta: nuo jautresnių medelių apsaugos iki spygliuočių priežiūros ir krūmų genėjimo.

REKLAMA

Apie tai, kaip teisingai pasirūpinti želdiniais, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo dendrologijos grupės dendrologė Loreta Buknienė. 

Svarbiausia – apsaugoti jaunus medelius

Atvėsus orams ypatingo dėmesio reikalauja neseniai pasodinti augalai bei spygliuočiai, kurie dažnai tampa grybinių ligų taikiniu. Kaip akcentuoja dendrologė L. Buknienė, ką tik persodintus mažesnius augalus – nesvarbu, spygliuočius ar lapuočius – būtina tinkamai paruošti žiemai: 

REKLAMA
REKLAMA

„Persodinus mažesnius augalus – ar spygliuočiai, ar lapuočiai, – juos reikia pamulčiuoti taip pat 8–10 cm sluoksniu neutraliomis durpėmis, kad apsaugotume šaknų sistemą nuo sušalimo, nes jaunesni medeliai, dar nespėję įsišaknyti, yra jautresni žiemos šalčiams.“ 

REKLAMA

Primenama, kad purkšti augalus nuo grybinių ligų rudenį jau vėlu – šiuos darbus geriausia atlikti pavasarį. Tačiau rudenį galima padaryti kitą labai svarbų darbą – išvalyti susikaupusius nurudavusius spyglius. Pavyzdžiui, apžiūrinėdama lizdinę eglę „Nidiformis“, dendrologė pastebi: 

„Labai prisikaupia senų spyglių, todėl reikia išpurtyti šituos senus spyglius, kad oras geriau cirkuliuotų ir grybinės ligos neužpultų.“

REKLAMA
REKLAMA

Dendrologės teigimu, geriausia šį darbą atlikti rudenį, t. y. išpurtyti nurudavusius spyglius, užtikrinti, kad ant jų nebūtų prikritę lapų. Jei nespėjate rudenį, galite išpurtyti ir pavasarį.

„Matom tokių parudusių spyglių – juos reikia išpurtyti, jie puikiai išbyra ir atauga nauji, nes jeigu neišpurtom, tai grybinės ligos labai puola“, – paaiškina L. Buknienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Analogiška taisyklė galioja ir populiariosioms tujoms. Anot L. Buknienės, jų priežiūrai taip pat reikia skirti šiek tiek laiko: 

„Tujos irgi senas šakas išpurtyti nuo pat apačios į viršų, iškarpyti senas šakas, nes irgi trukdo oro cirkuliacijai ir puola visokios ligos.“ 

Surinktus spyglius geriausia sudeginti arba labai giliai užkasti į žemę. Specialistė griežtai rekomenduoja nenaudoti jų mulčiavimui po spygliuočiais, kad į dirvą vėl negrįžtų ligų sukėlėjai. 

REKLAMA

Vaiskrūmių ir lanksvų genėjimo subtilybės 

Kiekvienas krūmas sode turi savo charakterį ir reikalauja skirtingo priėjimo. Pavyzdžiui, lanksvų genėjimo laikas priklauso nuo jų žydėjimo laiko.

Pasak dendrologės, pavasarį žydinčios lanksvos (tokios kaip Vanhuto) genimos po žydėjimo gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, o štai vasarą žydinčios rūšys tvarkomos kitaip.

REKLAMA

„Kitas lanksvas, kurios žydi vasarą, geriausia genėti pavasarį, kol dar neišsprogo pumpurai. <...> Ir japoninės labai mėgsta, kad jas daugiau apkarpytumėm, galime du trečdalius krūmo nukirpti, nes jos gana puikiai atauga, atsinaujina“, – patarė specialistė.

Tvarkant vaiskrūmius, pavyzdžiui, svarainius, svarbu laiku pašalinti atitarnavusias šakas ir palaikyti švarą po krūmais. L. Buknienė aiškina, kad maždaug penkerių metų svarainių šakos nebedera ir nebeduoda vaisių, todėl jas reikia pašalinti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lygiai taip pat reikia šalinti ant žemės gulinčias ar pasidėjusias šakas, besikryžiuojančias, palūžusias.

„Nugrėbiame lapus irgi, kad nepūtų, iš po krūmelių, nuskiname supuvusius, sugedusius vaisius, kad ligų neplatintų“, – toliau darbus vardijo dendrologė.

Panašiai galima elgtis ir su serbentais bei agrastais – juos genėti galima tiek rudenį, tiek anksti pavasarį, pašalinant nulinkusias ar ant žemės gulinčias šakas.

REKLAMA

Tuo metu smulkialapiai kauleniai sparčiai plečiasi, todėl rudeninis genėjimas padeda suvaldyti jų plėtimąsi ir apsaugoti šalia esančius augalus, kad kauleniai jų nenustelbtų. 

Kada genėti medžius, o kada geriau palaukti? 

Rudenį galima genėti tik tam tikrų rūšių medžius – dažniausiai tuos, kurie pavasarį labai anksti pradeda leisti sulą: 

REKLAMA

„Rudenį geriausia genėti tuos medžius, kurių sultys anksti pavasarį pradeda tekėti. Tai – riešutmedžiai, taip pat skroblai, klevai tinka genėti, beržai. 

Geriausia (genėti – aut. past.) rudenį, nes pavasarį jau pradeda labai anksti tekėti sula. Jeigu pavasarį nugenėsim, neteks daug maisto medžiagų augalas ir gali pradėti nykti paskui, džiūti, jeigu mažesnis augalas.“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau rudenį genėti tam tikrų augalų negalima. Kaip pabrėžia dendrologė L. Buknienė, nederėtų liesti kaulavaisių, rožių (išskyrus minimalų patrumpinimą dėl apdengimo), rododendrų bei azalijų – jų genėjimą palikite vėlesniam laikui.

Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų