Kokie du darbai šiuo metu pušims padedant ruoštis šaltajam sezonui yra svarbiausi, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo biologas, ekspertas Nerijus Vanagas.
Drėgmės trūkumas – viena priežasčių, kodėl pušys meta spyglius
Pirmasis svarbus darbas yra užtikrinti, kad pušims užtektų drėgmės – pakankamas vandens kiekis padės apsaugoti spyglius šaltuoju sezonu.
„Pirmiausia rieikia suprasti pušų, spygliuočių fiziologiją. Mes jau šitą pagrindą žinome, kad jie yra truputėlį kitokie augalai – pušelės turi per visą žiemą išsaugoti spygliukus, tad jiems turi užtekti drėgmės“, – aiškino N. Vanagas.
Drėgmės trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl pušys ima nykti ir mesti spyglius. Vis dėlto, ar šis darbas būtinas, vertinkite atsižvelgdami į oro sąlygas.
Jeigu ruduo lietingas, pakaks keletą kartų palieti pušis rudeninėmis trąšomis. Taip nušausite du zuikius vienu šūviu – spygliuočiai gaus ir drėgmės, ir taip reikiamų maisto medžiagų.
Rudenį sukauptos medžiagos – pagalba spygliuočiams pavasarį
Pušims iššūkiu gali tapti ir žiemos šalčiai, ir pavasarėjant vis aukščiau kylančios saulės šilti spinduliai – tuo metu augalui svarbiausia neišgarinti vandens, nes žemė dar būna įšąlusi ir nėra galimybių paimti maisto medžiagų, jų turi būti sukaupta iš rudens.
„Tai, ką jos dabar pasisavins, ką jos sukaups, jos turės laikyti ir žiemą, ir būtent pavasarį, net visas pumpurų sprogimas bus iš dabar, rudenį, sukauptų medžiagų, ne anksti pavasarį“, – primena biologas.
Jis pažymi, kad rudenį ir spygliuočiai, ir kiti augalai maisto medžiagų pasiima net du ar tris kartus daugiau, spalio mėnuo yra pats tas metas aktyviai savintis maisto medžiagas, nes žemė taip greitai neatšals.
Kita vertus, pavasarį vyksta priešingai – nors dienos ir būna šiltos, žemei reikia sušilti iki mažiausiai 10 laipsnių, kad augalai galėtų pasisavinti maisto medžiagas. N. Vanagas primena, kaip žinoti, ar augalams pavasarį jau pavyksta pasisavinti tai, ko reikia:
„Kai jau pradės augti gerai spygliukai, kai lapai sužaliuoja lapuočių, tada, žinokit, viskas, jau gerai savinasi augaliukai pavasarį maisto medžiagas.“
Rudenį pušims reikalingiausios maisto medžiagos
Taigi vienas pagrindinių darbų rudenį – tinkamai patręšti pušis ir kitus spygliuočius. Tiesa, čia svarbu ne tik tai, kuo tręšiama, bet ir ko trąšose neturi būti.
„Jeigu ir vasarą mažai maitinome, esmė tame – iš rudens tikai labai reikia tam sėkmingam žiemojimui fosforo, kalio ir netgi magnio pasiruošti bei visų mikroelementų, jie taip pat yra svarbūs“, – aiškina biologas, pabrėždamas, kad rudenį trąšos turi būti griežtai be azoto.
Rudenį kalis ir fosforas reikalingas santykiu trys prie vieno, sako N. Vanagas. Fosforas padeda stiprinti šaknų sistemą, suteikia augalui energijos ir prisideda prie atsparumo ligoms.
„Kalis padės vandens apykaitą visą palaikyti, užgrūdins augaliuką, padarys jį stiprų, pasiruoš jis žiemai, baigs leisti, formuoti visas šakeles, labai gerai sumedėti“, – tęsė ekspertas.
Rudeninis tręšimas svarbus ne tik dėl geresnio augalų žiemojimo. Tinkamai pamaitintos pušys tampa atsparesnės šalčiui, temperatūrų svyravimams, rečiau gelsta jų spygliai ir mažesnė įvairių ligų rizika.
„Augalas irgi turi savo vidinę imuninę sistemą. Kai yra primaitintas, gavęs visų maisto medžiagų, augalas tikrai yra atsparus.
Aš pats pastebėjau, kad pamaitinti, ypatingai ir žiemai gerai paruošti augaliukai, jie tikrai du, tris, keturis, gal net penkis kartus mažiau serga“, – teigė jis.
Ką rinktis pušų tręšimui rudenį ir ko vengti?
Biologas atkreipia dėmesį, kad kai augalams reikalingas kalis, ne vienas tiesia ranką į monokalio fosfatą. N. Vanago teigimu, tai – gera trąša, vis tik ji ne visada atitinka augalo poreikius:
„Ji netinkama, ten yra fosforo per daug, kalio yra per mažai. <...> Jeigu mes pilsime jos daugiau, bus per daug fosforo vienu metu, per didelė koncentracija, bet vis tiek trūks kalio.“
N. Vanagas taip pataria rudenį vengti ir granuliuotų trąšų. Pasak eksperto, šiuo metų laiku augalams naudingiau naudoti vandenyje tirpias trąšas, kurias šaknys gali greitai įsisavinti.
„Rudenį negalima, kaip mėgstame, granuliuotomis (tręšti – aut. past.). Čia ne bulvės, negalima taip imti ir berti iš akies.
Rudenį, visų pirma, trąšos turi būti paruoštos taip, kad jos ištirps vandenyje ir augalas turi jas greitai savintis, nes jau yra spalis, augaliukas iš karto paliejus turi maisto medžiagas paimti ir pasisavinti“, – patarė N. Vanagas.
Svarbu nepersistengti ir su trąšų koncentracija. Biologo teigimu, naudingiau yra vieną–du kartus patręšti spygliuočius vandenyje tirpiomis trąšomis nei užberti didelį kiekį granuliuotų.
Eksperto teigimu, mažesnėms pušims dažniausiai pakanka maždaug 10 litrų tirpalo. Anot N. Vanago, tokius augalus geriau palaistyti kelis kartus mažesnėmis normomis, pavyzdžiui, kartą per savaitę, kad jie žiemą pasitiktų sustiprėję ir sukaupę pakankamai maisto medžiagų.
Visą laidą žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Laida „Svajonių sodai“ – sekmadieniais, 11 valandą, per TV3!
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
