Muzikos prodiuseris pramogų pasaulyje buvo gerai žinomas, o pasklidus žiniai apie skaudžią nelaimę, nutikusią Gintaro laivui patekus į audrą, užuojautą šeimai reiškė patys iškiliausi Lietuvos muzikos pasaulio atstovai.
Nepaisant to didžiausią žaizdą širdyje Gintaro mirtis atvėrė jo jaunesniam broliui Mindaugui Bendžiui, kuris dabar yra atviras – skausmas net sukakus metams po Gintaro mirties niekur nesitraukia.
Mintys apie brolį lanko kasdien
Šiuo metu Mindaugas apie brolį galvoja ypač daug – rytoj pirmosios Gintaro mirties metinės. Svarstydamas apie prabėgusį laiką pašnekovas pasakojo, kad jis praėjo labai greitai.
„Prisiminimai apie brolį mane lydi kiekvieną dieną ir praktiškai kiekvieną minutę. Yra jo nuotraukos, dažnai važiuoju į kapus. Vasarą beveik kasdien ten vykdavau...
Aš gyvenu su tuo prisiminimu apie brolį ir manau, kad jis manęs niekada nepaliks“, – dalijosi Mindaugas.
Pašnekovas nurodė, kad jį su broliu skyrė trijų metų skirtumas, o jie abu visą gyvenimą buvo tikros priešingybės: Mindaugas – cholerikas, o Gintaras santūresnio, ramesnio būdo.
„Gintaras buvo labai inteligentiškas, išlaikytas ir diplomatiškas žmogus. Jis niekada nieko neužgaudavo, niekada nieko neįžeisdavo. Buvo labai ramus, supratingas ir taikus žmogus. Turbūt būtent dėl to jis žmonėms paliko tokį didelį įspūdį.
Po jo netekties aš pamačiau, kiek daug žmonių jis buvo palietęs savo gyvenime, kiek daug žmonių dėl jo išgyvena. Manau, tai tik parodo, koks geras žmogus jis buvo“, – mintimis dalijosi jis.
„Buvome vienos sielos žmonės“
Tęsdamas pokalbį Mindaugas pažymėjo, kad nors vaikystėje amžiaus skirtumas tarp jo ir Gintaro jautėsi, vis tik bėgant laikui toks pojūtis pranyko. Pasak jo, vienas į kitą jiedu žiūrėjo kaip lygus į lygų – konkurencijos tarp brolių niekada nebuvo.
Pašnekovas pasakojo, kad visuomet su Gintaru bendravo itin artimai, jis nurodė, jog abu buvo vienos sielos žmonės. Pasak Mindaugo, nuo pat vaikystės jis ir Gintaras buvo neišskiriami, o gyventi vienas be kito nemokėjo.
„Jeigu kildavo bėda, tai pirmas žmogus, kuriam skambindavau, buvo brolis. Šimtu procentų juo pasitikėjau. Apskritai, mes labai pasitikėjome vienas kitu“, – kalbėjo pašnekovas.
Mindaugas taip pat pasidalijo jautriu prisiminimu apie brolį, kuris tebėra gyvas jo širdyje. Pasak jo, kasmet ypatingos dienos metu Gintaras jam pasakydavo svarbius žodžius.
„Kiekvienais metais per mano gimtadienį jis kartodavo tą pačią frazę: „Svarbiausia, kad mes turime vienas kitą.“ Dabar tie žodžiai įgavo dar didesnę prasmę...
Dėl to šie metai buvo ypatingai sunkūs. Pirmą kartą sutikome Kalėdas ir mano gimtadienį be jo. Tai buvo labai skaudžios datos.
Pamenu, dar spėjome kartu atšvęsti mano 50-metį, jubiliejų, o jau kitą gimtadienį jo šalia nebebuvo“, – susigraudino Mindaugas.
Gintaras pasirodo sapnuose
Pasidomėjus, ar Mindaugui teko sapnuoti savo brolį, pašnekovas papasakojo, kad netgi ne kartą. Anot jo, sapnuose brolį jis visuomet mato gyvą.
„Dažnai pagaunu save galvojantį, kad jis tiesiog kažkur išvykęs ir dar sugrįš. Kartais net atrodo, kad vis dar jo laukiu“, – atvirai kalbėjo Mindaugas.
Jo teigimu, ne vienas sapnas buvo stiprus ir palietė jį iki širdies gelmių. Jis taip pat pasidalijo vienu iš sapnų, kurį vadino pranašišku.
„Pamenu, kai jo kūną vežė į Lietuvą, aš brolį susapnavau. Sapne jis man pasakė: „Broli, aš grįžau“. Tada pabudau ir paskambinau įmonei, gabenusiai jo kūną, paklausti, kur jie yra.
Man atsakė, kad jie visi tik ką įvažiavo į Lietuvos teritoriją. Tas momentas man buvo labai stiprus emociškai, prisiminimai apie sapną neišnyksta iki šiol“, – aiškino jis.
Šiuo metu mokosi gyventi be brolio
Pašnekovas kalbėjo, kad visa aplinka žinojo, kokie jiedu buvo artimi su Gintaru. Broliai vienas kitam niekuomet negailėdavo šiltų žodžių.
„Labai džiaugiuosi, kad dar jam gyvam esant dažnai sakydavau: „Broli, aš tave labai myliu.“ Dabar man labai svarbu žinoti, kad tuos žodžius jam pasakiau“, – sakė Mindaugas.
Anot jo, brolio buvimą šalia jis visuomet vertino, o laiką kartu leisdavo bene kasdien – ne tik laisvalaikiu, bet ir darbo metu.
Mindaugas pridėjo, kad dėl šios priežasties dabar gyventi jam sunku – kiekvieną dieną lydi tuštuma.
„Dabar dažnai nueinu prie jo atminimo vietos, jo suolelio, kuris yra netoli mano biuro. Dienos metu užsuku ten pasėdėti, pagalvoti apie jį.
Kai netenki labai artimo žmogaus, atsiranda sunkumas, bet kartu ir tam tikras nusiraminimas prisiminimuose. Bandai susitaikyti su tuo, kas įvyko.
Praėję metai buvo patys sunkiausi mano gyvenime. Ir nors atrodo, kad jie pralėkė labai greitai, viskas vis dar atrodo taip neseniai įvykę“, – paaiškino ir baigė pokalbį jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
