Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
normali tiotka.
Teta teisi.Ka nuomojates busta ir mokate nuoma tik uz teise jame gyventi,tai paeme paskola ir nusipirke savo busta,bent jau ta pati moketumete uz savo busto paskola,su tikimybe,kad kazkada paskola issimokesite ir jis bus jusu nuosavybe.Juolab pati siulo pinigu paskolinti,ne siaip pamokslauja,o uz savo zodzius ir atsako.O ir jei vaiku isinoresite,busto nuomotojas jus ta pacia diena isvarys lauk.Kam jam reikia problemu?O jei nemokate gyventi ir pinigai pas jus nesilaiko,tai nereikia pikti uz teisybe,kai teta ta jums tiesiai sviesiai i akis pasako.Bet gi tokie veikejai,ju nuomone,patys gudriausi,o aplink juos,vieni mulkiai ir pamokslautojai.Nieko,greit praeis tas paaugliskas amzius ir supras,kad teta 100% buvo teisi.
@3
Linkiu patirti rimtą stuburo traumą, netekti todėl darbo, nebeissimoketi bent kelių įmokų bankui ir - atsidurti prie konteinerio - be buto, bet su "pakibusia" paskolos likučio skola.
Tokių jau buvo - ne dešimtys ir net - ne šimtai,
o ištisi tūkstančiai -
dar prieš 14 metu -
per paskutinę Pasaulinę Ekonominę krizę.
Kalbat kaip pagyvenusi, patyrusi moteris, bet panašu, kad auksinės žuvelės atmintis geriau veikia negu jūsų, o juk sakoma,
kad kai auksinė žuvelė dėl kažko
sumano plaukti nuo vieno akvariumo galo į kitą, tai - kol daplaukia aną galą -
pamiršta kur ir kodėl plaukė.
Bankai dievina auksinės žuveles.
O pagal jūsų pavyzdį matau, kad lietuvių nacionalinis sportas yra laipiojimas ant grėblio.
O jų psichikos trūkumas - mazochizmas.
Mat kiek buvo krizių, kiek skaudžių pamokų žmonės nepatyrė, matosi, kad debiloidų bankams nepritrūks niekada ..
Tokių jau buvo - ne dešimtys ir net - ne šimtai,
o ištisi tūkstančiai -
dar prieš 14 metu -
per paskutinę Pasaulinę Ekonominę krizę.
Kalbat kaip pagyvenusi, patyrusi moteris, bet panašu, kad auksinės žuvelės atmintis geriau veikia negu jūsų, o juk sakoma,
kad kai auksinė žuvelė dėl kažko
sumano plaukti nuo vieno akvariumo galo į kitą, tai - kol daplaukia aną galą -
pamiršta kur ir kodėl plaukė.
Bankai dievina auksinės žuveles.
O pagal jūsų pavyzdį matau, kad lietuvių nacionalinis sportas yra laipiojimas ant grėblio.
O jų psichikos trūkumas - mazochizmas.
Mat kiek buvo krizių, kiek skaudžių pamokų žmonės nepatyrė, matosi, kad debiloidų bankams nepritrūks niekada ..
@3
Berašti, tavo komentaras nei 3 nevertas.Kur jūs mokėtės ir kas jus mokė? Beraščių kolonija, vien tik gramatinės klaidos kiekviename žodyje
Neimkite į galvą tetos komentarų. Mėgstamiausias lietuvių sportas - aiškinti, kaip kiti turi gyventi
Nesupratinga bobutė norėjo pasigirti savo sugebėjimais ir protu ,o padarė meškos paslaugą jaunai šeimai.Visokių būna...
Reikėjo tai tetai pasakyti,
kad tik bananų šalyje - Lietuvoje
vietiniai aborigenai -
stengiasi žūtbūt įsigyti iš banko nuosavą būstą,
tiksliau ne nuosavą - o dar 30-40 metų - nuomojamą iš banko, suteikusio paskolą.
Ir tokių , deja, yra apie 90% gyventojų.
Gi civilizuotose Pasaulio šalyse
(visa Vakarų Europa, JAV, Kanada, Australija) - žmonės vertina savo mobilumo išsaugojimą, faktą, kad keičiantis asmeninio gyvenimo aplinkybėms - buto jau reik kitokio ir gal - kitur - gal šeimą sukursi, gal - vaikai po to gims, o gal -išsiskirsi, arba gal - visi trys vaikai užaugs, paliks tėvų namus - ir vėl liksit gyventi dviese, vietoj penkiese..
Todėl normalūs žmonės -
visą gyvenimą (90% civilizuotų žmonių) -
ir nuomojasi būstą .
O perka - nebent senatvėje, kai lieka dviese ar - vienas našlys/našlė, - kai nebeaktualūs - nei darbų, nei - "šeimos sąstato" pokyčiai ir -
kai norisi tik -
auginti septynis vazonus gėlių ir dvyliką miaukiančių kačių... Bei kas rytą ant suoliuko - su tomis pačiomis kaimynėmis - aptarti politikos bei sodininkystės aktualijas...
kad tik bananų šalyje - Lietuvoje
vietiniai aborigenai -
stengiasi žūtbūt įsigyti iš banko nuosavą būstą,
tiksliau ne nuosavą - o dar 30-40 metų - nuomojamą iš banko, suteikusio paskolą.
Ir tokių , deja, yra apie 90% gyventojų.
Gi civilizuotose Pasaulio šalyse
(visa Vakarų Europa, JAV, Kanada, Australija) - žmonės vertina savo mobilumo išsaugojimą, faktą, kad keičiantis asmeninio gyvenimo aplinkybėms - buto jau reik kitokio ir gal - kitur - gal šeimą sukursi, gal - vaikai po to gims, o gal -išsiskirsi, arba gal - visi trys vaikai užaugs, paliks tėvų namus - ir vėl liksit gyventi dviese, vietoj penkiese..
Todėl normalūs žmonės -
visą gyvenimą (90% civilizuotų žmonių) -
ir nuomojasi būstą .
O perka - nebent senatvėje, kai lieka dviese ar - vienas našlys/našlė, - kai nebeaktualūs - nei darbų, nei - "šeimos sąstato" pokyčiai ir -
kai norisi tik -
auginti septynis vazonus gėlių ir dvyliką miaukiančių kačių... Bei kas rytą ant suoliuko - su tomis pačiomis kaimynėmis - aptarti politikos bei sodininkystės aktualijas...
@Gediminas Šiauliai
Ne gyvenimas . Žmonės perka,parduoda,pagal poreikius, galimybes, bet būti nuomininku iki senatves - nu linkiu pagyventi ir sėkmės.
@Tai siaubas
Aš per gyvenimą pakeičiu gyvenamąją vietą gal jau 10 kartų, bustai būdavo ir nuosavi, ir nuomojami, ir už grynus įsigyti, ir - su banko paskola 40-ai metų pirktas prestižinis erdvus butas miesto centre.
Daugiausiai galvos skausmo sukėlė būtent "paskolinis" būstas, nes išsiskyrus su žmona ir nusprendus tą butą parduoti, bankas sutiko duoti sutikimą - tik su būtina sąlyga -
kad bankui - dar iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo bus grąžinta visa paskola, tuo metu (2005metais) buvusi -
oi kokia nemenka - 72 000 litų.
Teko ilgai ir nuobodžiai ieškoti pasiturinčio pirkėjo kuris pirktų ir taip be proto brangų prestižinį butą, be to - turėtų tokią va sumą - vien jau - grynais pinigais.
Protingiausias variantas, ar vienam jaunam žmogui, ar jaunai - ką tik susikūrusiai šeimai - sukrapštyti visas galimas santaupas, paprašyti gal tėvai , uošviai "dames" ir -
įsigyti bent jau 1 kambario bendrabučio kambarį - atraminį bazinį tašką.
Jame ramiai gyventi - nuolat stengiantis taupyti grynus - sekančiam būsto gerinimo - plėtros etapui. Po kelių metų, - persikelti į erdvesnį bendrabutį, dar po to - į kuklų 1-2 kambarių butą senos statybos name,
dar po kelių metų - gal tuo metu ir šeima jau bus bent jau trijų asmenų - į 3 kambarių gerą butą patogioje vietoje naujos statybos daugiabutyje.
Jei šeima dar labiau didėja, o su metais - juk ir karjeros "paeina" bei algos pakyla - galima ir nuosavą namą priemiestyje ar kotedžą įsigyti.
Svarbiausia, kad visi tie manevrai su esamu NT būtų daromi už jau turimas pinigines lėšas - nemokant bankams palūkanų - antra ar trečia tiek - kiek buvo vertas butas, be to - pirkdami kažką su paskolą 20-40 metų, papuolate lygiai tam pačiam laikotarpiui į vergovę.
Žinoma, būstą net ir įkeistą bankui galite parduoti. Kokiom sąlygom - jau rašiau - pats per tai perėjau.
Tad ir jums - sėkmės ieškant pirkėjo atnesiančio tokią sumą grynais. Paminėsiu tik tai, jog mano parduodamas butas - buvo išties unikalus. Tas ir leido rasti turtingą pirkėją, mojuojantį krūva grynųjų pinigų.
Šiaip tai Šiauliuose tuo metu už vien tuos bankui atiduotus - grąžintus, kaip paskolą - 72 000 litų, galima buvo kur nors pietiniame rajone - DU trijų kambarių butus nupirkti. Man tada pasisekė, kad atsirado turtinga lietuvaitė moteris, ką tik ištekėjusi už italo - verslininko - milijonieriaus, panorusi ir gimtuose Šiauliuose - turėti butą "vasarojimui", jos "macho" - atvyko pas notarą - savo apynauju Bugatti ir iš lagamino - ant stalo papylė kelias krūveles - banko dar vis sujuostų šimtinių pokelių.
Linkiu, kad ir jums , - kai prisireiks, Dievulis atsiųstų angelą su Bugatti ar bent Rolls-Royce.
Aš per gyvenimą pakeičiu gyvenamąją vietą gal jau 10 kartų, bustai būdavo ir nuosavi, ir nuomojami, ir už grynus įsigyti, ir - su banko paskola 40-ai metų pirktas prestižinis erdvus butas miesto centre.
Daugiausiai galvos skausmo sukėlė būtent "paskolinis" būstas, nes išsiskyrus su žmona ir nusprendus tą butą parduoti, bankas sutiko duoti sutikimą - tik su būtina sąlyga -
kad bankui - dar iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo bus grąžinta visa paskola, tuo metu (2005metais) buvusi -
oi kokia nemenka - 72 000 litų.
Teko ilgai ir nuobodžiai ieškoti pasiturinčio pirkėjo kuris pirktų ir taip be proto brangų prestižinį butą, be to - turėtų tokią va sumą - vien jau - grynais pinigais.
Protingiausias variantas, ar vienam jaunam žmogui, ar jaunai - ką tik susikūrusiai šeimai - sukrapštyti visas galimas santaupas, paprašyti gal tėvai , uošviai "dames" ir -
įsigyti bent jau 1 kambario bendrabučio kambarį - atraminį bazinį tašką.
Jame ramiai gyventi - nuolat stengiantis taupyti grynus - sekančiam būsto gerinimo - plėtros etapui. Po kelių metų, - persikelti į erdvesnį bendrabutį, dar po to - į kuklų 1-2 kambarių butą senos statybos name,
dar po kelių metų - gal tuo metu ir šeima jau bus bent jau trijų asmenų - į 3 kambarių gerą butą patogioje vietoje naujos statybos daugiabutyje.
Jei šeima dar labiau didėja, o su metais - juk ir karjeros "paeina" bei algos pakyla - galima ir nuosavą namą priemiestyje ar kotedžą įsigyti.
Svarbiausia, kad visi tie manevrai su esamu NT būtų daromi už jau turimas pinigines lėšas - nemokant bankams palūkanų - antra ar trečia tiek - kiek buvo vertas butas, be to - pirkdami kažką su paskolą 20-40 metų, papuolate lygiai tam pačiam laikotarpiui į vergovę.
Žinoma, būstą net ir įkeistą bankui galite parduoti. Kokiom sąlygom - jau rašiau - pats per tai perėjau.
Tad ir jums - sėkmės ieškant pirkėjo atnesiančio tokią sumą grynais. Paminėsiu tik tai, jog mano parduodamas butas - buvo išties unikalus. Tas ir leido rasti turtingą pirkėją, mojuojantį krūva grynųjų pinigų.
Šiaip tai Šiauliuose tuo metu už vien tuos bankui atiduotus - grąžintus, kaip paskolą - 72 000 litų, galima buvo kur nors pietiniame rajone - DU trijų kambarių butus nupirkti. Man tada pasisekė, kad atsirado turtinga lietuvaitė moteris, ką tik ištekėjusi už italo - verslininko - milijonieriaus, panorusi ir gimtuose Šiauliuose - turėti butą "vasarojimui", jos "macho" - atvyko pas notarą - savo apynauju Bugatti ir iš lagamino - ant stalo papylė kelias krūveles - banko dar vis sujuostų šimtinių pokelių.
Linkiu, kad ir jums , - kai prisireiks, Dievulis atsiųstų angelą su Bugatti ar bent Rolls-Royce.
@Gediminas Šiauliai
Biškį netiesą kalbi. Aš turėjau butą su paskolą. Pragyvenau jame penkis metus, sugalvojau kraustytis į kitą miestą. Kai pradėjau pardavinėti, buto kaina jau buvo išaugusi beveik dvigubai. Bankas be jokių problemų davė sutikimą, pardavęs atsiskaičiau su banku pilnai ir dar liko nemenka sumelė. Galėjau kurtis naujame mieste.
Tetos klausimas prie Vėlinių stalo išmušė iš vėžių: „Kuo ji mus laiko?“