LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Maloniai praleidus vakarą su kaljanu, galima gauti puokštę ligų – apsikrėsti lūpų pūsleline, tuberkulioze ar net hepatito virusu. Taip teigia Kauno visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė. Anot jos, žmonės, rūkydami kaljaną, ne tik plaučius nupliko karštais dūmais, bet ir įkvepia jų tiek, kiek surūkius 100 cigarečių.
LRT radijo klausytoja domisi rytietiška vandens pypke ir klausia, ar kaljano rūkymas nėra kenksmingas. „Negi tai tokia jau nekalta jaunimo pramoga?“ – klausia moteris.
Jai atsako Kauno visuomenės sveikatos biuro psichologė R. Vaitkienė: „Iš tikrųjų jaunimui daroma labai didelė žala. Jis galvoja, kad tai – tiesiog mažiau kenksminga negu paprastos cigaretės ar kiti gaminiai, kuriuos galima įtraukti ir išpūsti dūmus.“ Iš tiesų, pasak specialistės, taip nėra.
R. Vaitkienės teigimu, kaljano rūkymas net gali sukelti priklausomybę. „Jūs kalbate apie arbatžoles, jų rūkymą per kaljaną, bet iš tikrųjų viskas gali prasidėti nekaltai. Daugelis ir pradeda nekaltai. Kaip ir svaiginantis bet kokiu kitu būdu, rūkant kaljaną, galima tapti priklausomam“, – tikina psichologė R. Vaitkienė.
Tie, kurie populiarina, psichologės žodžiais, egzotinį svaiginimosi būdą, pamiršta arba nutyli, kad, rūkant kaljaną, reikia laikytis higienos taisyklių. „Praleidus vakarą su tokiais įdomiais žaislais, galima gauti puokštę ligų. Kaljano seanso metu galima apsikrėsti tuberkulioze, pūsleline arba tiesiog hepatito virusu. [...] Šalia visų šių grėsmių žmonės tikrai labai žaloja savo plaučius itin karštais dūmais ir, liaudiškai tariant, juos nupliko“, – tvirtina Kauno visuomenės sveikatos biuro atstovė.
Pasak jos, kaljano rūkymas – tai žaidimas su ugnimi. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rūkant kaljaną, į plaučius įkvepiama tiek dūmų, kiek surūkius 100 cigarečių. Be to, R. Vaitkienės žiniomis, šiuose net ir per vandenį praėjusiuose dūmuose yra per 4 tūkst. įvairiausių cheminių medžiagų. „Net apie 70 iš jų gali sukelti vėžį. Jei cigaretė rūkoma 5–7 minutes, tai vandens pypkė paprastai rūkoma iki valandos, vadinasi įkvepiamų dūmų kiekis padidėja daug kartų“, – aiškina specialistė.
Anot R. Vaitkienės, šiuose net ir per vandenį praėjusiuose dūmuose, yra per 4 tūkst. įvairiausių cheminių medžiagų. Be to, juose randama ir sunkiųjų metalų, kurie nusėda rūkančiojo organizme. „Užtenka vien keleto šitų labai konkrečių faktų, kad galėtume teigti, jog tai yra vienareikšmiškai kenksminga žmogaus organizmui“, – tikina Kauno visuomenės sveikatos biuro psichologė.
