„Pabrėžiame, kad laikomės atsakingos elgsenos principo ir visokeriopai prisidedame prie pastangų sustabdyti COVID-19 plitimą. Tačiau manome, kad pagal LRV nurodymus anksčiau nustatytas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam asmeniui sportuojant sveikatingumo klubuose yra daugiau nei pakankamas garantuojant saugumą. Sveikatingumo klubų veikla vykdoma erdviose patalpose, kurios nuolat vėdinamos profesionalia įranga, vykdoma griežta lankytojų apskaita ir kontrolė, užsiėmimai vyksta be fizinio kontakto, įmanoma užtikrinti saugius atstumus. Klientams visose patalpose suteikiama pakankamai dezinfekcijos priemonių, naudojami audio, video ir rašytiniai pranešimai apie saugumą. Sveikatingumo klubų veikla iš esmės skiriasi nuo būrelių ar kontaktinio sporto užsiėmimų, tokių kaip tinklinis, krepšinis, imtynės – išsamūs tyrimai rodo, kad viruso plitimo rizika fitneso klubose yra minimali“, - komentuoja LSKA prezidentas Aurimas Mačiukas.
Išsakydama savo poziciją, asociacija šiandien ryte išsiuntė raštą Vyriausybei.
A. Mačiukas primena, kad sveikatingumo klubai taip pat savo ruožtu ėmėsi ir papildomų priemonių užtikrinant lankytojų saugumą: inventorius dezinfekuojamas prieš ir po naudojimo, inventorius naudojamas tik individualiai vienam asmeniui, draudžiamas bet koks kontaktas tarp lankytojų ir/ar personalo, dalis treniruoklių nenaudojami užtikrinant saugius atstumus, prailginti tarpai tarp atskirų treniruočių dėl srautų atskyrimo, matuojama personalo ir lankytojų temperatūra, visos patalpos papildomai dezinfekuojamos.
„Sekant kitų šalių praktiką atkreipiame dėmesį, kad Latvijoje ir Estijoje sporto klubų veikla yra nepertraukiamai tęsiama, užtikrinant saugų 2 m atstumą tarp lankytojų. Taip pat Suomijoje, Danijoje, Olandijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje ir daugelyje kitų Europos šalių – įvedus ribojimus kitiems verslo sektoriams, sveikatingumo klubai liko veikti kaip prioritetinė veikla, svarbi žmonių sveikatai, žinoma taikant saugumo priemones“, – pažymi A. Mačiukas.
Jis taip pat papildo, kad mokslinėje literatūroje, analizuojančioje COVID-19 ir karantino padarinius pripažįstama, kad sumažėjęs fizinis aktyvumas gali turėti neigiamą poveikį asmenų fizinei sveikatai ir psichologinei būsenai.
„Fizinį aktyvumą šiuo laikotarpiu rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija. Tad tikimės pozityvaus valstybės institucijų požiūrio, kai bus svarstoma apie sveikatingumo klubų veiklos atnaujinimą. Žinoma, laikantis visų reikalingų saugumo priemonių bei garantuojant minimalius plotus lankytojams, besirūpinantiems savo ir aplinkinių sveikata, – viliasi A. Mačiukas. – Daugelis sveikatingumo klubų gali neišgyventi ilgalaikių uždarymų – tokiu atveju darbą prarastų daug trenerių bei aptarnavimo srities darbuotojų, o visuomenė negalės gauti sau tokių svarbių paslaugų.“
Asociacijos vadovas nurodo ir į lankytojų nuotaikas, kurios saugumo sveikatingumo klubuose atžvilgiu išlieka pozityvios, nepaisant bendro sergančiųjų skaičiaus augimo šalyje. Asociacijai priklausantys „Impuls“ ir „Lemon“ klubai praėjusią savaitę apklausė 1729 žmones, kurių dauguma, kiek daugiau nei 60 proc., nurodė besijaučiantys ramiai ar visiškai ramiai, lankydamiesi sporto klube. Dar apie 20 proc. lankytojų nurodė esantys labiau ramus, nei neramūs.
„EuropeActive“, vedančioji ir ne pelno siekianti asociacija Europos sveikatingumo ir fizinio aktyvumo sektoriui, praneša, kad išankstiniai King Juan Carlos universiteto ir AWRC-Sheffield Hallam universiteto surinkti duomenys atskleidžia ypač žemą Covid-19 rizikos lygį laisvalaikio ir sveikatingumo klubuose. Išanalizavus daugiau nei 62 milijonus apsilankymų, vidutinis infekcijos lygis siekia vos 0,78 per 100 000 apsilankymų. Duomenys gauti iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Šveicarijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Danijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės.
