Sužinoję, kas guli Baltijos jūros dugne, nustebtų ne vienas: „Apie 40 000 tonų“

Aplinkos apsaugos agentūros atstovai pažymi, kad į Baltijos jūrą sutekančios upės kasmet atneša didelius kiekius azoto ir fosforo junginių iš dirbamų laukų, pramonės teritorijų ir miestų. Dėl to Baltijos jūra yra viena labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pamatęs, ką mama su dukra daro Palangoje, gelbėtojas žodžių į vatą nevyniojo: „Jums atsibodo vaikas?“

Paaiškėjo Baltijos jūroje nuskendusio 53-ejų kunigo tapatybė

Paviešino šokiruojantį gelbėtojo ir poilsiautojo pokalbį Lietuvoje: sunku patikėti tokiu įžūlumu

+1

Kaip kiekvienas galime prisidėti prie Baltijos jūros būklės gerinimo?

Aplinkosaugininkai ragina nepamiršti, kad net ir kasdieniai įpročiai gali turėti reikšmingos įtakos jūros ateičiai – štai ką galime padaryti kiekvienas, kad prisidėtume prie Baltijos jūros būklės gerinimo.

„Rugsėjo 5-ąją minima Baltijos jūros diena.

Baltijos jūros baseino teritorijoje gyvena apie 85 mln. žmonių, kurių veikla turi milžinišką poveikį šiai ekosistemai.

Į Baltijos jūrą suteka daug upių, atnešančių didelius azoto ir fosforo kiekius iš dirbamų laukų, pramonės teritorijų ir miestų, o Baltijos jūra yra viena labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje.

O kur dar Baltijos jūros dugne palaidota apie 40 000 tonų Antrojo pasaulinio karo amunicijos.

Deja, net 94 proc. Baltijos jūros vis dar nepasiekia geros ekologinės būklės.

Kaip kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros būklės gerinimo?

• Mažinti plastiko ir kitų šiukšlių kiekį – naudoti daugkartinius maišelius, butelius ir indus, nešiukšlinti gamtoje, o pastebėjus šiukšlių – jas surinkti ir tinkamai išmesti.
• Taupyti vandenį ir atsakingai tvarkyti nuotekas – į kanalizaciją nepilti kenksmingų cheminių medžiagų, aliejaus ar kitų teršalų, o vaistus ir pavojingas medžiagas tinkamai šalinti.
• Atsakingai naudoti trąšas ir pesticidus – jų perteklius gali patekti į vandens telkinius. Azoto ir fosforo junginių perteklius skatina eutrofikaciją, dėl kurios intensyviau dauginasi dumbliai ir gali sumažėti deguonies kiekis vandenyje.
• Mažinti transporto keliamą taršą – dažniau vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar rinktis viešąjį transportą.
• Saugoti pakrantę ir gyvūniją – nešiukšlinti, neardyti natūralių buveinių, netrikdyti paukščių ir kitų gyvūnų bei laikytis saugomų teritorijų taisyklių.
• Prisidėti prie aplinkosaugos iniciatyvų – dalyvauti paplūdimių ir pakrančių tvarkymo akcijose, savanoriauti bei skatinti aplinkinius elgtis atsakingai“, – „Facebook“ skelbė Aplinkos apsaugos agentūra.