Alė Sima
„Susirgai sunkesne liga, nueik į maldos namus ir pasikalbėk su savo siela, kodėl ji nori išeiti iš kūno. Neužmerk akių, nes tai realybė“, – Vilniuje surengtoje konferencijoje „Onkologinės ligos – mitai ir tikrovė“ Londono klinikoje sutikto vienuolio žodžius citavo Vilniaus onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto vedėjas Juozas Ruolia.
Vėžį skatina stresas
Kodėl reikia kalbėtis su savo siela? Ogi todėl, kad suprastumėte, jog neteisingai gyvenate – pasinėrėte į materialųjį pasaulį, o dvasinį užmiršote. Nusiraminti, nutildyti protą būtina ir dėl sveikatos: mokslininkai įrodė, kad vėžiu dažnai susergama dėl streso.
„Viena valanda rietenų imuninės sistemos veiklą sutrikdo šešioms valandoms. Vadinasi, per tas valandas vėžinei ląstelei niekas netrukdo daugintis, – aiškino specialistas. – Deja, riejamės visi, pradedant Seimu ir baigiant mažutėliais. Stresai, baimė, nerimas kiekvieną dieną lydi ir paprastą, ir aukštas pareigas einantį žmogų.“
Grūdai ir vanduo neišgelbės
Susirgęs vėžiu žmogus sulaukia gausybės patarimų, kaip gelbėtis nuo šios sunkios ligos. Atsiranda gudruolių, tvirtinančių, kad juos išgelbėjo daiginti grūdai.
„Chemoterapija sugaunamas auglys, spinduline terapija išdžiovinamas. Nėra kitų priemonių atsikratyti vėžio, – teigė J.Ruolia. – Buvo atliktas tyrimas: šimtas sveikų pelių maitintos daigintais kviečiais, kuriuose buvo gausu augimo hormonų. Po mėnesio trisdešimt jų susirgo vėžiu. Todėl nepasiduokite miniai prekiautojų, kurie ragina neiti pas gydytojus – pakanka daigintų grūdų, išrūgų, „šnapso“, ir viskas bus gerai, nes gydytojai, atseit, vėžį pakrapštys ir jis išplis.“
Teiginys, kad per dieną išgėrus tris litrus vandens, jis išplaus iš organizmo visą blogį ir vėžys nebegalės vystytis, specialisto manymu, irgi yra mitas: „Vienu kartu gerkite daugiausia du gurkšnius vandens – nesityčiokite iš kasos ir baikite eskaluoti žinią, neva organizmui būtini trys litrai vandens per dieną.“
J.Ruolia nepritaria ir populiarėjančiam gydymuisi soda. „Skrandyje soda tuoj pat neutralizuojama. Be to, ji, reaguodama su rūgštimi, gali pažeisti skrandžio sieneles ir paskatinti vėžio vystymąsi“, – tvirtino fitoterapeutas.
Būtina kramtyti
J.Ruolia įsitikinęs, kad valgyti tiek mėsos, kiek valgome dabar, negalima. Be to, labai svarbu maistą gerai sukramtyti, ypač mėsą, mat jei į žarnyną patenka nesukramtyti mėsos gabalai, organizmui labai sunku juos suvirškinti. Tuomet ten mėsa ima pūti.
„Mokslininkai įrodė, kad nėra didesnio nuodo už nesuvirškintą mėsą. Puvimo bakterijos išskiria milžiniškus kiekius nuodų ir kartais jie tampa paskutiniu lašu, kuris sukelia sunkią ligą“, – teigė gydytojas. Tačiau gydytojas paneigė nuomonę, kad vėžiu susirgusiam žmogui mėsos geriau nevalgyti. „Dažnai onkologine liga susirgęs žmogus tampa vegetaru. Tačiau per dvidešimt mano darbo metų nepasitaikė nė vieno atvejo, kad nuo to liga būtų nustojusi vystytis“, – tvirtino fitoterapeutas.
Vaistažolės – po gydymo
Dažnai vėžiu susirgę žmonės ima patys gydytis liaudiškomis priemonėmis – gerti įvairių vaistažolių, musmirių užpilus. Bet J.Ruolia įsitikinęs: vaistažolės padeda ne tuomet, kai ligoniui skiriamas intensyvus gydymas – chemoterapija, spindulinė terapija ar pan., o po gydymo. Kai išgydomas vėžys, specialistai žmogui turi paaiškinti, kokias detoksikuojančias priemones jis galėtų naudoti, kokius galėtų rinktis antioksidantus ir kokias vaistažoles galėtų vartoti, kad liga neatsinaujintų.
„Jeigu žmogus sirgo vėžiu, reikėtų nepamiršti vartoti ir česnako, kuris, kaip įrodė mokslininkai, trukdo vėžiui atsinaujinti, – sakė J.Ruolia. – Česnako skiltelę reikia sutraiškyti, o po 15 minučių susmulkinus suvalgyti.“
