Vyras, vieną rytą išėjęs su metalo detektoriumi, tikėjo aptikęs didžiulį aukso grynuolį. Tačiau tiesa buvo dar labiau stulbinanti, rašo express.co.uk.
Galvojo, kad su metalo detektoriumi rado aukso luitą
D. Hole'as aptiko nepaprastą radinį minkštame geltoname Meriboro regioninio parko molyje netoli Melburno, Australijoje.
Kadangi šiame regione XIX a. antroje pusėje vyko aukso karštinė, pavertusi Australiją iš atokios kalinimo kolonijos į vietą, į kurią ėmė plūsti migrantai, jo prielaida nebuvo visiškai nepagrįsta.
Tačiau tą saulėtą gegužės dieną Davidas iškasė kai ką daug retesnio ir vertingesnio nei auksas. Pirmieji ženklai apie tikrąją paslaptingo radinio prigimtį išryškėjo tuomet, kai vyras bandė jį perpjauti norėdamas įsitikinti, ar tikrai aptiko aukso.
Skirtingai nei auksas, kuris yra gana minkštas metalas, radinys nepasidavė jokiems akmens pjūklams, grąžtams, rūgštims ir net smarkiems smūgiams kūju.
Galiausiai, praėjus trejiems metams po radinio aptikimo, Davidas įsidėjo jį į kuprinę ir nunešė į Melburno muziejų. Ten geologai Dermotas Henris ir Billas Birchas atskleidė stulbinančią tiesą: tai buvo 4,6 milijardo metų senumo meteoritas.
Paaiškėjo, kad rastas daiktas – meteoritas
Nors jie dažnai sulaukia lankytojų, manančių, kad rado būtent tai, tikri meteoritai yra itin reti. Tačiau Dermotui vos pažvelgus į Davido radinį buvo aišku, kad jis ypatingas.
„Jis turėjo tokį skulptūrišką, duobėtą paviršių, – pasakojo jis „Sydney Morning Herald“. – Jis susidaro jiems keliaujant per atmosferą – išorė ima lydytis, o atmosfera suformuoja tokias įdubas.“
Interviu „Channel 10 News“ jis pabrėžė šio radinio retumą, sakydamas: „Tai tik 17-as rastas meteoritas Viktorijoje, nors aukso grynuolių rasta tūkstančiai. Žvelgiant į įvykių seką, galima sakyti, kad jo apskritai atradimas yra astronominis.“
Dabar Meriboro meteoritu pavadintas akmuo, tikėtina, yra kilęs iš pačių ankstyviausių Saulės sistemos formavimosi laikų.
Dermotas aiškino: „Meteoritai yra pigiausia kosmoso tyrinėjimo forma. Jie nukelia mus atgal laiku, suteikdami užuominų apie mūsų Saulės sistemos – įskaitant Žemę – amžių, formavimąsi ir cheminę sudėtį.
Kai kurie suteikia žvilgsnį į giliuosius mūsų planetos sluoksnius. Kai kuriuose meteorituose yra žvaigždžių dulkių, senesnių nei mūsų Saulės sistema, kurios parodo, kaip formuojasi ir evoliucionuoja žvaigždės, kurdamos periodinės lentelės elementus.
Kituose, retesniuose meteorituose, yra organinių molekulių, tokių kaip aminorūgštys – gyvybės statybiniai blokai.“
Sudarytas iš itin tankių geležies ir nikelio formų, Meriboro meteoritas yra pastebimai sunkesnis už tokio pat dydžio paprastą akmenį.
Geologai panaudojo itin kietą deimantinį pjūklą, kad perpjautų meteoritą, ir atskleidė vidinę struktūrą – mažyčius kristalizuotus metalinių mineralų lašelius, vadinamus chondrulėmis.
Akmuo priskirtas H tipo paprastiesiems chondritams – tai labiausiai paplitęs meteoritų tipas, sudarantis apie 40 proc. visų kataloguotų radinių.
Manoma, kad jie kilę iš tankaus dangaus kūno asteroidų juostoje, pavadinto Hebe, ir Saulės sistemoje pasklidę po kosminių kūnų susidūrimų.
„Čia žvelgiame tiesiai į Saulės sistemos formavimosi pradžią“, – sakė Dermotas.
Po ilgos, vienišos kelionės aplink Saulę, kažkuriuo metu per pastaruosius maždaug 1000 metų Davido rastas akmuo buvo pagautas Žemės gravitacijos ir įsirėžė į žemę netoli Meriboro.
Viena galima jo Žemės pasiekimo data – 1951 m. birželis, kai danguje šalia atradimo vietos buvo matomas ryškus ugnies kamuolys.
„Tai neįtikėtinas radinys, – sakė Davidas. – Tai tiesiog sėkmė. Vienas iš milijardo – ne, dar daugiau, vienas iš trilijono. Didesnė tikimybė, kad du kartus nutrenks žaibas.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
