Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovės, Nacionalinės gimdos kaklelio vėžio programos koordinavimo komiteto narės prof. D. Vaitkienės teigimu, Lietuvoje sergamumas gimdos kaklelio vėžiu vienas didžiausių visoje Europoje – esame antroje vietoje, mus lenkia tik Rumunija.
„Iš 100 tūkst. moterų Lietuvoje šia liga serga maždaug 25, iš jų net 13 miršta. Tokie skaičiai labai liūdina, ypač žinant, kad jau 14 metų šalyje organizuojama intensyvi patikros programa. Juk esant ikivėžinei būklei, liga pagydoma visu 100 proc., taip pat ir esant ankstyvajai vėžio stadijai. Galiausiai, tai nėra greitai besivystanti liga: nuo jos užuomazgų iki realaus gimdos kaklelio vėžio išsivystymo standartiškai praeina 10–20 metų“, – sako profesorė.
Iššaukia ŽPV infekcija
Prof. D. Vaitkienė paaiškina, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra jį iššaukianti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kuria užsikrečiama lytiniu keliu, liečiantis partnerių odai ar gleivinėms. Tiesa, tokia infekcija per gyvenimą užsikrečia didžioji dalis moterų (iki 30 metų amžiaus ŽPV infekcija bent kartą užsikrečia 70 procentų jų), tačiau dauguma atvejų ŽPV pranyksta savaime, ir tik, palyginus, retais atvejais išsivysto į gąsdinančią ligą.
„Daugiausia ŽPV infekcija užsikrečiama pradėjus lytinį gyvenimą, paauglystėje, ką galima sieti su neišmanymu, kaip deramai apsisaugoti. Jei ŽPV infekcija neišnyksta, tuomet tikėtina, kad per ilgą laikotarpį išsivystys liga. Tyrimų duomenys rodo, kad lietuvių paauglių lytinis aktyvumas ne kiek nesiskiria nei nuo kitų europiečių ar JAV jaunimo. Apie 25 proc. 16-mečių tvirtina jau turintys lytinio gyvenimo patirties. Jeigu infekcija neišnyksta savaime, o ikivėžiniai pokyčiai laiku nepastebimi, per 20 metų atsiranda ir tikras vėžys. Tą parvirtina ir statistika. Didžiausias susirgimų gimdos kaklelio vėžiu skaičius stebimas tarp 35–45 metų amžiaus moterų“, – sako profesorė.
ŽPV infekcija – pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys, tačiau tokių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, ryškus, visiškai nepriklausomas rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos gimdos kaklelio ikivėžinėms būklėms ir vėžiui atsirasti yra rūkymas.
Įvertinus, kad išsivystyti ligai prireikia bent 10 metų, suskubti tikrintis ieškant organizmo pakitimų reikėtų maždaug nuo 25-erių metų. Nuo tokio amžiaus Lietuvoje moterys ir raginamos tikrintis, tą daryti vertėtų kas 3–5 metus.
Taiko du tyrimus
Šiuo metu pasaulyje taikomi du pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio patikros tyrimai – ŽPV ir PAP. Anot prof. D. Vaitkienės, abu tyrimai turi savų privalumų, mat yra kiek skirtingos paskirties.
„ŽPV tyrimas laikomas žymiai jautresniu – teisingai nurodo virš 90 proc. atvejų, kai yra rizika, kad gali atsirasti problema. Vadinasi, aptikus tokią riziką, reikia toliau tęsti patikros procesą ieškant, ar jau yra infekcijos sukeltų reikšmingų ląstelės pokyčių, ar dar ne. O PAP padeda aptikti ne rizikos veiksnį (t.y. ŽPV), bet jau esamus ląstelių pokyčius. Tačiau jis laikomas mažiau jautriu, nes dažniau klysta. Skirtingų tyrimų duomenimis, gimdos kaklelio citologinis tyrimas aptinka tik 30-70 proc. jau esamų pokyčių. Europos Komisija valstybėms rekomenduoja organizuotoms tikrinimo programoms pasitelkti vieną arba kitą tyrimą. Tačiau kalbant apie individo sveikatą, mes, medikai, moterims dažnai rekomenduojame atlikti abu tyrimus“ , – sako profesorė.
Lietuvoje profilaktiškai tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio rekomenduojama iki 60-ies metų. Tikrinimo programa Lietuvoje pradėta 2004 metais. Statistika rodo, kad iki 2018-ųjų bent vieną kartą savo sveikatą patikros programoje pasitikrino 61 proc. tikslinės amžiaus grupės moterų.
„Viena vertus, skaičius yra nemažas. Tačiau pagalvojus, kad tiek moterų pasitikrino per 14 metų, ima atrodyti kitaip. Tikėtis, kad patikros programa duos naudą mažinant ligos atvejų skaičių, galima kai programoje sudalyvauja nemažiau nei 75 proc. tikslinės populiacijos. Tokio skaičiaus mes dar nepasiekėme“, – sako prof. D. Vaitkienė.
Prevencija – skiepai
Vis dėlto patikros programa – antrinė ligos prevencija, padedanti aptikti ligą. Pirminės prevencijos tikslas – išvengti ne pačios ligos, bet rizikos veiksnio.
„Pirminė prevencija galėtų būti tiek visiškas lytinio gyvenimo atsisakymas, tiek barjerinė kontracepcija. Tačiau daugumai jaunimo priimtiniausias būdas išvengti infekcijos yra skiepai. Jie leidžia organizmui iš anksto pasiruošti sunaikinti virusą, jei šis būtų sutiktas. Mitas, kad skiepytis gali tik lytinio gyvenimo nepradėjusios mergaitės. Skiepytis gali visokio amžiaus moterys, tik vyresnėms moterims, tikėtina, apsauga gali būti silpnesnė ir trumpesnė. Lietuvoje į skiepų kalendorių įtrauktas 11-os metų amžiaus mergaičių skiepijimas, kuris atliekamas valstybės lėšomis. Vien pernai pasiskiepijo apie 55 proc. Taip pat skiepytis savo lėšomis gali ir yra raginami ir berniukai, nes jiems ŽPV infekcija taip pat kelia grėsmę“, – sako prof. D. Vaitkienė.
Galiausiai, pasak profesorės, bendrai imuninei sistemai visad smarkiai pasitarnauja sveikas, aktyvus gyvenimo būdas. Teoriškai, tai taip pat galėtų tapti gimdos kaklelio vėžio prevencijos dalimi.
Būtina kalbėti garsiai
Pasak prof. D. Vaitkienės, nors iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad informacijos apie gimdos kaklelio vėžį – jo rizikos veiksnius, prevenciją, tyrimus, gydymą – viešojoje erdvėje netrūksta, medikai nuolat susiduria su apie ligą ničnieko nežinančiais pacientais.
„Tokiais atvejais supranti, kad nors pačiai atrodo, jog apie gimdos kaklelio vėžį pasakoti tiesiog nesiliauji, šito vis tiek nėra gana. Todėl kiekvienas kartas, kai bandoma skleisti žinią, kiekvienas būdas žiniai nešti yra sveikintinas ir būtinas, nes padeda atkreipti moterų, jų artimųjų dėmesį ir primena, kad būtina saugoti save ir tikrintis. Kuo daugiau ir garsiau kalbėsime apie šią ligą, tuo daugiau kartų užkirsime jai kelią ar net išgelbėsime gyvybes“, – sako profesorė.
Todėl kviečia visuomenę nelikti abejinga ir prisijungti prie žinią per Europą nešančios iniciatyvos „Ride4Women“ – liepos 6-ąją 9.30 val. atvykti prie Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos (Eivenių g. 2 esančio) ir palydėti „Ride4Women“ komandos dviratininkus galutinio kelionės tikslo – Vienos – link ar net patiems prisijungti minant dviratį 5 km ar net 135 km, iki Vilniaus.
Neša žinią Europai
„Ride4Women“ yra tarptautinė priešvėžinė iniciatyva, kuri kasmet organizuoja ilgo maršruto dviračių žygį per Europos šalis. Šiemet „Ride4women“ maršrutas driekiasi per 9 Europos miestus – bus įveikti 1758 kilometrai nuo Talino iki Vienos per Rygą, Kauną, Minską, Liubliną, Kelcus, Budapeštą ir Bratislavą. Žygis truks 13 dienų, liepos 2–15 dienomis.
Prieš penkerius metus šią iniciatyvą pradėjo Europos gydytojas onkoginekologas Rene Laky ir jo žmona lietuvė Monika Laky. Iniciatyvą remia ir įgyvendinti padeda Europos ginekologų-onkologų draugija (ESGO) ir farmacijos kompanija „Roche“, kurianti vaistus ir diagnostikos priemones, daug dėmesio skirianti onkologinių susirgimų, tarp jų – ir gimdos kaklelio vėžio – prevencijai ir gydymui.
„Ride4Women“ komanda, kurios dalis – kasdien su vėžio gydymu susiduriantys gydytojai, žygio metu mina po bene 200 km per dieną. Taip jie siekia atkreipti dėmesį į šokiruojančią moterų sergamumo vėžiu Europos šalyse statistiką ir kokią didelę svarbą gydymui turi ankstyva vėžio diagnostika, skiepai ir sveika gyvensena. Šiemet žygis skirtas gimdos kaklelio vėžio prevencijai didinti, mat tai viena iš keturių dažniausiai moteris paliečiančių vėžio rūšių.
