Manote, kad blogai veikianti skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti? Labai klystate. Kaklo priekyje esanti drugelio formos liauka gamina į kraują išsiskiriančius gyvybiškai svarbius hormonus. Jų gamybos sutrikimai iš pradžių sunkiai pastebimi, o vėliau išryškėję neretai supainiojami su kitų ligų simptomais.
Tai irgi nestebina – nuo skydliaukės hormonų priklauso širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų svarbių organų veikla, nėštumo eiga. Kai sutrinka šios mažytės liaukos veikla, gali kamuoti nerimas ar užklupti depresija, apimti šalčio baimė, keistis svoris, permušti širdį, slopti seksualumas, vysti grožis ar kt.
Skydliaukė yra labai jautri įvairiems veiksniams. Jos hormonų gamybos sutrikimą gali lemti lėtinis stresas, autoimuninės reakcijos, infekcijos, jodo stygius ar perteklius, padidinta radiacija, paveldimumas, įtemptas darbas, oro tarša ar dalis buityje esančių cheminių medžiagų. Šį kartą – apie tai, kaip ją paveikia žiema.
Ką parodo skydliaukės hormonų tyrimas
„Pirmiausia prisiminkime, kad palaikant normalią skydliaukės veiklą pagrindinį vaidmenį vaidina hipofizės gaminamas hormonas tirotropinas (TTH). Jis stimuliuoja šią liauką, kuri išskiria pagrindinius hormonus – tiroksiną ir trijodtironiną, reguliuojančius organizmo medžiagų apykaitą. Kai skydliaukė hormonų gamina per mažai, susergame hipotiroze, o kai per daug – hipertireoze. Šiuos rodiklius parodo tik kraujo tyrimas“, – sakė medicininių tyrimų laboratorijų „Medicina practica“ tinklo vadovo gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Sergant hipertireoze jaučiami dirglumas, energijos antplūdžiai, jautrumas karščiui, padidėjęs prakaitavimas, nuovargis, širdies permušimai, svorio kritimas, viduriavimas, miego sutrikimas ir kt.
Hipotirozės požymiai: bendras silpnumas, mieguistumas, depresija, šalčio jausmas, didėja svoris, sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, užkietėja viduriai, sutrinka menstruacijos, silpsta lytinis potraukis ir kt.
„Kai tyrimas rodo padidėjusį tirotropino kiekį, o laisvojo tiroksino (LT4) ir laisvojo trijodtironino (LT3) koncentracija yra normali, gali būti diagnozuota subklinikinė hipotirozė. Ja sergantis žmogus gali jausti hipotirozei būdingus požymius, bet jie būna neryškūs ar iš viso nejaučiami. Tokių pacientų yra daug. Vis tik mokslininkų atlikti tyrimai įspėja, kad nereikia skubėti iš karto skirti vaistus, jeigu pastebimi blogi tirotropino rodikliai, nes būtina įvertinti ir į sezoninius skydliaukės funkcijos pokyčius“, – pranešime spaudai aiškino S. Barakauskas.
Tirotropino kiekis žiemą – didesnis
„Journal of the Endocrine Society“ portale užpernai paskelbtas Japonijos Gunma universiteto ir Hidakos ligoninės specialistų tyrimas, kuris dar kartą leidžia manyti, kad tirotropino kiekis labai skiriasi metų laikais – gyvenantiems šiauriniame pusrutulyje žmonėms jis būna aukštas žiemą ir žemas vasarą. Vidutinė tirotropino koncentracija, tyrimo duomenimis, buvo didžiausia sausį (1,61 mIU/l), o žemiausia – gegužę (1,16 mIU/l).
Nustatyta, kad laisvojo trijodtironino lygis yra žymiai didesnis vasarą, o mažesnis – žiemą. Laisvojo tiroksino kiekis buvo pastovesnis ištisus metus.
Mokslininkai tokius rezultatus gavo ištyrę 7000 sveikų japonų duomenis. Jie peržiūrėjo ir per pastaruosius du dešimtmečius paskelbtas ataskaitas.
Prielaidas, kad tirotropinio hormono kiekis priklauso nuo metų laiko, leidžia daryti ankstesni kitų mokslininkų darbai. Štai 2021 m. žurnale „Frontiers in Endocrinology“ kinų tyrėjai nurodė, kad subklinikinės hipotirozės paplitimas yra didesnis žiemą nei vasarą. Tyrimą atliko Kinijos medicinos universiteto, Guangdongo medicinos mokslų akademijos, Guangdongo provincijos liaudies ligoninės, Pietų medicinos universiteto specialistai, įvertinę 2012–2018 m. surinktus apie 50 tūkst. 20–49 metų moterų sveikatos duomenis.
O 2013– 2016 m. Pekino sąjungos medicinos koledžo ligoninėje buvo renkama per 300 tūkst. pacientų informacija. Į galutinę analizę buvo įtraukti per 200 tūkst. pacientų duomenys. Taip pat nustatyta, kad tirotropino didžiausias rodiklis yra žiemą, o žemiausias – vasarą.
Per dažnai skuba skirti vaistus?
Pasak S. Barakausko, buvo atlikta ir daugiau tai patvirtinančių tyrimų: „Todėl specialistai daro prielaidą, kad gydytojai per dažnai skiria levotiroksiną sveikiems žmonėms, o tai gali padaryti žalos. Siūloma neskubėti vartoti vaistus, o po 2–3 mėnesių – vėl išsitirti.“
Be to, gydytojai siūlo įvertinti gaunamo jodo kiekį – jo stygius irgi gali turėti įtakos tirotropino rodikliui. Kaip žinoma, Lietuvoje prasta jodo vartojimo situacija.
S. Barakauskas priminė, kad sveiko žmogaus tirotropino rodiklio normos ribos nėščiosioms, vaikams ir vyresniems asmenims skirtingos.
Daug kas dar mano, kad skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai yra tik vidutinio mažiaus moterų problema. Tačiau specialistai tai paneigia. „Su skydliaukės problemomis gali susidurti įvairaus amžiaus žmonės. Per vėlai diagnozavus skydliaukės veiklos sutrikimus gali tekti gydyti ne vieną itin svarbų organą“, – įspėjo specialistas.
Rekomenduojama profilaktiškai išsitirti visiems vyresniems nei 35 metų žmonėms ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Vis tik šis patarimas galioja ne visiems. Verta būti atidesniems ir išsitirti kone kasmet, jei ilgai kamuoja lėtinis stresas, įtemptai dirbama, persirgta kai kuriomis infekcijomis, pavyzdžiui, sunkia COVID-19 forma ir kt.
Didesnėje rizikos zonoje yra sergantieji diabetu, širdies ir kraujagyslių, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai.
„Skydliaukės hormonų tyrimai svarbūs ne tik profilaktiškai. Jie padeda stebėti ir ligos eigą. Taip pat svarbu atlikti antikūnų prieš skydliaukės audinį (ATPO) tyrimą. Antikūnų suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą“, – kalbėjo S. Barakauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
