Svarbu žinoti, kaip ši bakterija plinta, kokie jos požymiai, kaip diagnozuojama ir, svarbiausia, kaip ją išgydyti bei apsisaugoti ateityje. Apie visa tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė.
Kas tiksliai yra Helicobacter pylori infekcija?
Anot vaistininkės I. Sauserytės, Helicobacter pylori yra bakterija, apsigyvenanti žmogaus skrandžio gleivinėje arba viršutinėje plonosios žarnos dalyje.
„Ši bakterija gali prisitaikyti prie rūgščios skrandžio aplinkos ir netgi pakeisti rūgštingumo lygį. H. pylori su laiku taip pat pažeidžia apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį, taip skatindama įvairius uždegiminius procesus“, – aiškina ji.
Pasak specialistės, nemaža dalis žmonių nė neįtaria, kad turi šią bakteriją, nes simptomai pasireiškia ne visiems. Tačiau ji priduria, kad būtent H. pylori bakterija yra siejama su skrandžio opų, gastrito ir net skrandžio vėžio išsivystymu.
I. Sauserytė pažymi, kad nors anksčiau buvo manoma, jog H. pylori plinta tik per seiles ar mikroskopines išmatų daleles, iš tiesų užsikrėsti galima netgi bučiuojantis ir tada, jei tualetu pasinaudojęs žmogus netinkamai nusiplauna rankas ir vėliau liečia paviršius, maistą ar savo veidą.
Bakterija taip pat gali būti perduodama dalijantis stalo įrankiais ar indais, geriant užterštą vandenį ar valgant nepakankamai nuplautas daržoves ir vaisius.
Dažniausi H. pylori infekcijos simptomai
Anot vaistininkės, vertėtų atkreipti dėmesį, kad H. pylori dažnai apie save nepraneša jokiais neįprastais simptomais, bent jau infekcijos pradžioje.
„Taip pat nemažai atvejų, kada simptomai būna neatpažįstami ir paprasčiausiai ignoruojami. Jei jaučiama infekcijos simptomatika, įprastai tai būna pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas skrandyje, pykinimas, rūgštingumo padidėjimas, raugėjimas, skrandžio skausmai“, – aiškina I. Sauserytė.
Pasak jos, tyrimai rodo, kad H. pylori neretai būna atsakinga už gastritą – skrandžio gleivinės uždegimą, taip pat gali sukelti opas.
Ji atkreipia dėmesį, kad skrandžio opa nėra lengvas sveikatos sutrikimas – opos gali būti skausmingos, jas neretai lydi nemalonūs simptomai, kai kuriais atvejais prasideda kraujavimai, susidaro kitos virškinimo sistemos problemos.
„Šalia to – opų gydymas neretai tampa ilgu ir sudėtingu procesu. Bene sunkiausias sveikatos sutrikimas, siejamas su H. pylori bakterija, yra skrandžio vėžys. Kai kurie moksliniai šaltiniai rodo, kad bakterija gali būti atsakinga maždaug už 75–98 proc. skirtingų skrandžio vėžio formų“, – aiškina vaistininkė.
Paaiškino, kaip nustatoma ir gydoma H. pylori infekcija
I. Sauserytė sako, kad siekiant nustatyti H. pylori infekciją, dažniausiai atliekami kvėpavimo, serologiniai kraujo, išmatų ar endoskopijos su biopsija tyrimai.
„Kadangi biopsijos metu yra paimamas ir vėliau tiriamas skrandžio gleivinės mėginys, tikėtina, kad jis ir padėtų diagnozę įvertinti tiksliausiai.
Be to, vaistinėse taip pat galima įsigyti vienkartinį savikontrolės testą – nors jo tikslumas neprilygsta laboratorijose atliekamiems tyrimams, tai gali būti tinkamas pirmasis žingsnis“, – pataria specialistė.
Paklausta apie tai, kaip yra gydoma H. pylori infekcija, ji priduria, kad ši infekcija gydoma individualiai, atsižvelgiant į paciento ligos istoriją, gretutines būkles, vartojamus vaistus ir kitus svarbius aspektus.
„Gali būti skiriamas net poros skirtingų antibiotikų kursas, šalia to dar įprastai būna skiriami skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai, gerosios žarnyno bakterijos bei kiti, jaučiamus simptomus palengvinantys, preparatai.
Pasitaiko atvejų, kad pirmasis gydymo kursas nesuveikia, tad gydytojams tenka keisti gydymo kryptį ar procesą“, – teigia pašnekovė.
Vaistininkės teigimu, jei H. pylori infekcija serga vienas šeimos narys, nemaža tikimybė, kad šią bakteriją turi ir kiti šeimos nariai. Tokiu atveju, reikėtų išsitirti visiems.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo šios infekcijos
Vaistininkė I. Sauserytė pataria, kaip apsisaugoti nuo šios infekcijos. Pasak jos, svarbiausia – tinkama asmens higiena.
„Labai svarbu plauti vaisius ir daržoves, nesvarbu, kur juos pirkote. Gerti tik švarų vandenį ir valgyti tinkamai paruoštą maistą.
Grįžus iš viešų vietų – visada nusiplauti rankas. Taip pat reikėtų vengti liesti rankomis veidą, ypač lūpas ir akis“, – pabrėžia ji.
Ji taip pat sako, kad yra svarbu sveikas gyvenimo būdas – streso valdymas, rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas bei skrandžio rūgštingumo kontrolė.
„Norint išsaugoti sveiką gleivinę, rekomenduoju vengti gazuotų gėrimų, riboti kavą, aštrius prieskonius bei keptą ir perdirbtą maistą.
Taip pat į valgiaraštį verta įtraukti gerųjų bakterijų turinčių produktų, tokių kaip rauginti kopūstai, agurkai ar natūralus jogurtas“, – atskleidžia pašnekovė.
Pasak vaistininkės, probiotikai, ypač Lactobacillus ir Bifidobacterium, gali ne tik pagerinti mikroflorą, bet ir padėti greičiau sveikti.
„Jei vartojami probiotikų maisto papildai, reikėtų užtikrinti, kad per parą būtų suvartojama bent 4–5 milijardai koloniją formuojančių vienetų“, – užbaigė pokalbį ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
