Vaistininkas taip pat apšvietė, kokio maisto nevalia maišyti tarpusavyje.
Bijoma įžeisti namų šeimininkes
Anot R. Blyno, viena iš pagrindinių persivalgymo priežasčių yra baimė įžeisti šeimininkes, kurios mums krauna pilnas lėkštes skirtingų patiekalų.
„Per šventes, kai lankome gimines, artimuosius, nere tas atvejis, kad mūsų stalai būna nukloti įvairiausiais valgiais. Tada tarsi privalome pavalgyti šeimininkių, kurios ruošė patiekalus, valgius. Jos nori, kad svečiai būtų sotūs. Tai bijome, kad bus negražu, įžeisime, jei mažai valgysime.
Tai patarimas būtų toks, kad daugiau tą šeimininkių ruoštą maistą turime ragauti, o ne valgyti. Tad reiktų įsidėti nedidelį kiekį maisto, kad būtų skanu, o ne suvalgyti po normalią kiekvieno patiekalo porciją. Na ir tikrai nebus įžeidimas, jei paragausime kiekvieno patiekalo, o ne privalgysime ir būsime išsipūtusiais pilvais“, – pasakojo pašnekovas.
Jis pridūrė, jog ir švenčių tikroji prasmė nėra apsivalgymas, kuris dažnai lydi susibūrimus: „Iš kitos pusės, švenčių prasmė vėlgi yra šiek tiek kitokia. Ir turbūt privalomas švenčių atributas, buvimas užstalėje, nėra pagrindinis aspektas. Susitikimas ir bendravimas su artimaisiais yra pagrindinis tikslas, o užkandimas tėra būdas pabūti kartu.“
Pavojingi maisto deriniai
Per šventes mirguliuojantys skirtingi patiekalai gali prisidėti prie prastos vėlesnės savijautos. Tad R. Blynas papasakojo, kokio maisto geria tarpusavyje nemaišyti.
„Kai kurie turi silpnesnę virškinimo sistemą, tai jeigu suvalgys, pavyzdžiui, ypatingai sūrios žuvies, tai tas sūrumas gali iššaukti rėmens graužimą, virškinimo trakto sistemos spazmus.
Jeigu užvalgys pyrago, torto ir vėl mėsos patiekalą, ypač, jeigu tai bus riebus patiekalas, tai virškinimo sistema tiesiog nesugebės susitvarkyti.
Tad jeigu dėsime sūrų, tada riebų patiekalą, tikėtina, kad skrandis neatsilaikys. O jeigu šalia to pridėsime ir didelį kiekį kiaušinių, tai visko gali nutikti.
Įprastai, kai valgome kiaušinius, tai kartu valgome riebalą – majonezą. Turbūt nepamirkome kiaušinio į majonezą, o dedame majonezo šaukštą ant jo. Tai visi šitie šaukštai nusės mūsų skrandyje“, – apie rizikingus produktų derinius kalbėjo R. Blynas.
Jis paaiškino, kad maisto kiekis turėtų neviršyti mūsų dviejų kumščių dydžio: „Jeigu mūsų skrandis sveikas, gražus, neištampytas, tai mums reiktų suvalgyti kumščio ar maksimaliai dviejų kumščių dydžių maisto kiekį.“
Svarbu nedaryti šių klaidų
Dažnu atveju prie stalo taip pat yra padaroma ne viena klaida, kurios galima išvengti ir nesijusti apsunkusiais po valgio. R. Blynas pasidalijo patarimais, kaip nepersivalgyti.
„Pirmas dalykas, reikia ragauti. Matome daug patiekalų, paragaukime kiekvieno iš jų. Jei įsidėsime per daug, skubėsime kuo daugiau suvalgyti, tai ir suvalgysime daugiau.
Dar vienas iš variantų yra valgyti iš mažesnės lėkštės. Mums atrodys, kad valgomo maisto yra daugiau, o mes jo įsidėsime mažiau.
Darykime ir pertraukas. Jeigu tik prisėdome prie stalo, visko dedame, dedame ir dedame, tai suvalgysime žymiai didesnį kiekį maisto nei su juo galės susidoroti virškinimo sistema. O jeigu mes po kiekvieno patiekalo pabendrausime arba darysime 10-20 minučių pertraukas, tai spėsime pajusti sotumo jausmą ir nebus to didžiulio alkio ir didelio persivalgymo.
Vėlgi, jeigu su maistu gersime didelį kiekį vandens, po stiklinę, tai mūsų skrandyje esantis vanduo irgi suteiks sotumo jausmą ir mes mažiau prisivalgysime. O visi sūrus ar labai saldūs patiekalai bus lengviau virškinami“, – patarimus vardijo R. Blynas.
Patarimai persivalgius
Visgi, jeigu nepavyko prie stalo savęs sukontroliuoti ir jaučiamas persivalgymo jausmas, vaistininkas patarė nedelsti ir imtis priemonių.
„Tada jaučiame tokius simptomus, kaip skausmą skrandžio srityje arba sunkumą, vidurių pūtimą, užkietėjimą, viduriavimą, čia kaip jau kam.
Tai pirmas dalykas, tai signalizuoja, kad mūsų virškinimo sistema nesugeba susitvarkyti su labai dideliu maisto kiekiu ar labai įvairiu maistu. Jeigu padarome tokią „maisto mišrainę“, tai skrandis nesusitvarko, neišskiria reikiamo kiekio virškinimo fermentų. Tai, visų pirma, reiktų išgerti virškinimo fermentų.
Antras dalykas, vėlgi palengva gerti vandenį, nedideliais gurkšniais, bet didelį kiekį, kad padėtumėme tam maistui virškintis.
Dar padės vaistažolių arbatos, jeigu neturime vaistų po ranka. Labai padeda karčiojo kiečio arbata nuo pilvo pūtimo, pankolis, kmynai, ramunėlės, sukatžolė. O melisa gali nuraminti pilvo spazmus“, – tikino jis.
Jeigu nė viena priemonė nepadeda, tuomet vaistininkas ragino imtis rimtesnių veiksmų: „Na, o jeigu viduriuojame ar matome, kad nesusitvarkome su skausmais, tai padės angliukas. Jis suriša visus virškinimo procesus.
Matote, per šventes yra rizika apsinuodyti. Kai maistas ilgą laiką būna ant stalo, tai gali ir sugesti. Tad pirmoji pagalba – angliukas.“
