Šios gėlės karaliauja rudenį: verta turėti savo sode

Vasaros pabaiga apsipylė įvairiausiais dideliais žiedais – į saulę galvas kelia saulėgrąžos, kanos, kardeliai, burnočiai, serenčiai ir daugelis kitų spalvingų vienmečių augalų, kurie žydės iki pat šalnų. Tačiau artėjantis ruduo praneša, kad dienos pradeda trumpėti, todėl viešpataus jas mėgstantys augalai. Sodininkės Aldonos Grinienės teigimu, rudenį gėlių pasirinkimas nėra toks didelis kaip vasarą, tačiau pakankamas, kad aplinka džiugintų akį iki pat rudens pabaigos.

„Dauguma rudenį žydinčių augalų yra daugiamečiai, – pasakojo kaunietė Aldona. – Rugsėjį žydi jurginai, astrai, kardeliai, chrizantemos, gvaizdūnės, pelargonijos, saulainės, begonijos, našlaitės, patagoninės verbenos, gazanijos, saulakiai, erikos, rožūnės, žydrūniai, šluotelinės hortenzijos, kanos, kvapieji pelėžirniai, kobėjos, plaukuotosios rudbekijos, lobelijos, sprigės, kosmėjos, petunijos, salvijos, kaulasėkliai, ežiuolės, medetkos, raudonėliai, ramunėlės.

Taigi, rugsėjis spalvų nepristinga. Vis dar galima pasigrožėti kai kurių veislių rožėmis, hortenzijomis ir sidabrakrūmiais. O ką jau kalbėti apie jurginus, kurie rudenį pasiekia grožio piką.“

Patyrusios gėlių augintojos teigimu, auskarėliai, baltagalvės, katilėliai, pentiniai, skaisteniai, liūtpėdės, katžolės, kraujažolės, rasakilos, šalavijai, veronikos, pievinės vingiorykštės jau spėjo pailsėti, todėl rugsėjį pražys dar kartą. Skoningą gėlyną sode sukūrusi Aldona prisipažino, kad vis dar nėra patenkinta jo išvaizda.

„Matyt, polinkį ieškoti naujovių paveldėjau iš mamos ir senelės. Jos labai mėgo augalus ir augino gėles, kuriomis galima džiaugtis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens“, – sakė gėlių augintoja.

Aplinkai puošti ji renkasi daugiametes gėles, kurios keletą metų gali augti vienoje vietoje. „Man patinka rožės, astilbės, pentiniai, levandos, šilingės, kraujažolės, eremūrai, melsvės, viendienės, astrancijos ir kitos daugiametes gėles. Kiekvienais metais jos tampa vis gražesnės. Informacijos apie augalus ieškau žurnaluose, internete. Man labai padeda sodo kaimynės“, – šypsojosi sodininkė.

Tiesa, planuojantiems pradėti puošti aplinką Aldona patarė pirmiausia sudaryti sodo planą, kuriame būtų nurodytos pagrindinės zonos, takeliai, gyvatvorės ir stambūs medžiai. Taip kur kas paprasčiau sukurti sau mielą aplinką, derinti spalvas. „Kita vertus, galbūt ne visuomet būtinas margumynas.

REKLAMA

Akims reikia poilsio, todėl pakanka kampeliuose palikti skirtingų faktūrų ir formų augalus, suderinti aukščius, pavyzdžiui, astilbes sodinti su melsvėmis. Pavėsyje puikiai auga rododendrai, alūnės, melsvės, bruneros, rusmenės. Ypač gražiai atrodo bruneros, tamsialapės alūnės bei raudonlapiai pūkeniai.“

Žydi iki pat šalnų

Pradedantiems sodininkams, norintiems kuo ilgiau džiaugtis aplinka, ji siūlo atkreipti dėmesį į vienmečius ir daugiamečius serenčius. „Jų yra apie 50 rūšių. Galima persodinti ir žydinčius serenčius. Šios nekaprizingos gėlės žydi iki pat šalnų“, – aiškino Aldona.

Aukso geltonumo, oranžinės, rudos spalvos žiedais pasipuošusios rudbekijos taip pat ilgai džiugina akį. Žėrinčioji rudbekija žydi 7–8 savaites, nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų. Tai lengvai prižiūrimas, ligoms bei kenkėjams atsparus augalas, kuriam reikalinga vidutiniškai drėgna, gerai drenuota dirva. Rudbekijos dažniausiai sodinamos saulėtoje vietoje, bet gali augti ir pavėsyje.

Hortenzijas sodininkė vertina už puošnumą žiemą, kai jų žiedynai nušąla. Nuo hortenzijų rūšies priklauso ir augalo priežiūra. Stambialapes hortenzijas ankstyvą rudenį reikia ruošti žiemojimui, nes jos nepakenčia jau rugsėjį pasitaikančių šalnų. Jų žiedpumpuriai iš karto nušąla ir kitais metais nebežydi.

Stambialapė hortenzija šalnas turėtų pasitikti perkelta į vazoną ir įkurdinta rūsyje, 0–5 laipsnių temperatūroje, arba saugiai ir šiltai uždengta, prieš tai nuskabius lapus.

„Jei krūmas nedidelis, šakas palenkite prie žemės, paklokite eglišakių ir uždenkite durpėmis, sausais lapais. Didesnius krūmus apkamšykite eglišakėmis ar šiaudais, šakų nepalenkdami prie žemės. Pridengiant hortenziją svarbiausia saugoti ne šaknis, o žiedpumpurius“, – patarė Aldona.

Kitų rūšių hortenzijos – laipiojančiosios, šluotelinės, šviesiosios – gelsvos ar žalsvos spalvos žiedus krauna ant pirmamečių ūglių. Tad kiekvienas gėlių augintojas gali pasirinkti: pjauti krūmelius ar ne. „Jei ūglių nenukarpysite, krūmas labiau šakosis ir užaugs didesnis. Jei nemėgstate styrančių apdžiūvusių stiebų, rudenį ar kitą pavasarį galite juos nupjauti – išaugs nauji ūgliai su žiedais. Iš hortenzijų galima formuoti medelius, paliekant vos vieną stiebą“, – patirtimi dalijosi gėlių augintoja.

REKLAMA

Reikia dažyti

Norint išgauti mėlyną hortenzijų žiedų spalvą, rožine arba balta spalva žydinčias hortenzijas reikia dažyti. Paskutinį kartą persodinant į žemę primaišoma alūno (kibirui žemes 100 g alūno). Pavasarį, prieš žydint, bent 1–2 kartus per savaitę palaistoma alūno tirpalu (kibirui vandens 130 g alūno). Kartais tam tikslui į paskutinio persodinimo žemę primaišoma geležies rūdžių arba raisto purvo, kuriame auga alksniai.

Vis dėlto Lietuva yra didžialapėms hortenzijoms nepalankioje zonoje, todėl Aldona siūlo auginti šluotelines. Hortenzijas patartina tręšti tris kartus (pavasarį, prieš žydėjimą ir rudenį), tačiau jos gali augti ir be trąšų. Svarbiausia kovo pabaigoje tinkamai iškarpyti krūmą: iškerpami viduriniai stiebai, paliekami 2–3 į šonus augantys stiebai su keturiais pumpurais.

Taip suformuojamas medelis. Jei per mažai iškarpoma, žiedynai būna nedideli, stiebai gulasi ant žemės. Šluotelinės hortenzijos gali augti ir atokaitoje, ir pavėsyje.

Nauji atradimai

Naujas Aldonos atradimas – nendrinė melvenė, žydėjimo metu siekianti net dviejų metrų aukštį. Nendrinė melvenė dažniausiai sodinama augalų grupėse, tačiau efektingai atrodo ir viena. Ji žydi rudais, violetinio atspalvio žiedais virš smaragdo žalumo lapų, nuo rugpjūčio iki pat šalnų.

Nenupjauti žiedai dekoratyviai atrodo ir rudenį, kai lapai nusidažo aukso geltonumu. Melvenė sodinama į gerai drenuotą rūgščią ar neutralią dirvą. Ji nereikalauja ypatingos priežiūros ar sąlygų.

Rudeninė saulainė – dar vienas lengvai auginamas, išvaizdus, antroje vasaros pusėje žydintis daugiametis augalas, kurio nepuola kenkėjai ar ligos. Jo žiedai primena ramunes, turi tamsiai rudus viduriukus, geltonus žiedlapius su raudonai oranžiniais taškeliais. Saulainės sodinamos vidutiniškai drėgnoje, organinėmis medžiagomis praturtintoje dirvoje. Saulainėmis galima apsodinti sklypo ar gėlyno ribas. Taip pat jos gražiai atrodo pasodintos didelėmis grupėmis atskirai ar prie vandens telkinio.

Šaltinis: valstietis.lt 


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų