Pasakodamas apie šaltinius, iš kurių dažniausiai žmonės gauna vitaminą D, gydytojas išskiria pagrindines dvi rūšis:
„Endogeninis, tai toks vitaminas D, kuris gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams ir dėl to dažnai vitaminą D vadina saulės vitaminu. Bei egzogeninis, gaunamas su maistu ir papildais.
Vitamino D tipų cheminė struktūra šiek tiek skiriasi ir jie yra vadinami vitaminu D2 – ergokalciferolis, gaunamas iš augalų ir vitaminu D3 – cholekalciferolis, gaunamas iš gyvūnų. D2 forma randama papildytuose maisto produktuose ir daugumoje vitaminų preparatų bei papildų. Vitaminas D3 yra gaminamas organizme ir taip pat gali būti naudojamas kai kuriuose papilduose.“
Anot dr. V. Banio, vitaminai D2 ir D3 yra vienodai veiksmingi tuomet, kai juos kepenys ir inkstai paverčia aktyviąja forma – 1,25-dihidroksivitaminu D.
Saulės vitaminas
Turbūt daugelis galėtų pasakyti, kad pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė. Gydytojas teigia, kad saulei veikiant žmogaus odą gaminasi net 80–90 proc. organizmui būtino vitamino.
„Tam, kad susidarytų pakankamas jo kiekis, saulėje be apsauginių kremų atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną. Gyvename ne itin palankioje geografinėje zonoje, todėl saulės, ypač žiemos periodu, matome per mažai. Net ir vasarą lietuviams saulės nepakanka, nes daug laiko praleidžiame patalpose bei automobiliuose, saugomės jos spindulių“, – aiškina dr. Valdas Banys.
Anot pašnekovo, didžiausia vitamino D stygiaus problema atsiranda ir tampa kovo mėnesį. Jis priduria: „Šiaurinių platumų gyventojai daugiausiai vitamino D turi rugsėjo mėnesį, o mažiausiai – kovą, todėl labai svarbu gauti vitamino D iš maisto šaltinių ar papildų.“
Svarbiausia vitamino D funkcija arba vaidmuo organizme yra padėti reguliuoti kalcio, fosforo ir magnio kiekį kraujyje. Taip pat vitaminas D yra gyvybiškai svarbus kaulų augimui ir jų sveikatai, negaunant pakankamai šio vitamino, kaulai bus minkšti, netinkamai suformuoti ir negalės normaliai atsistatyti. Dėl šios priežasties vaikai gali susirgti rachitu, o suaugusiems vystysis kaulų suminkštėjimu vadinama liga osteomaliacija.
„Taip pat yra įrodyta, kad vitaminas D turi įtakos daugelio kitų audinių augimui ir ląstelių diferenciacijai, padeda reguliuoti imuninę sistemą. Dėl šių funkcijų vitaminas D yra susijęs net su tokiais sutrikimais kaip autoimuninės ligos ir net vėžys. Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų parodžiusių, kad vitamino D vartojimas reikšmingai mažina mirštamumą nuo vėžinių susirgimų“, - teigia „Medicina practica“ laboratorijos produktų vadovas, laboratorinės medicinos gydytojas dr. Valdas Banys.
Vitamino D trūkumą išduodantys veiksniai
Anot dr. Valdo Banio, dažniausiai vitamino D trūkumą patiriančios ir jautriausios amžiaus grupės yra naujagimiai, vaikai ir senyvo amžiaus žmonės.
„Reikėtų nepamiršti ir kitų rizikingų žmonių grupių, kurioms gresia didesnis vitamino D trūkumas. Tai nutukę žmonės, taip pat asmenys, kurie nepakankamai būna saulėje, žmonės su tamsesne oda ir žmonės, kurie ilgą laiką vartoja tam tikrus vaistus“, – priduria specialistas.
Ženklus, kad jūsų organizmas stinga vitamino D, pasak gydytojo, išduoda pasikeitę fiziniai veiksniai, tokie kaip: dažni peršalimai, sukeliantys į gripą panašius simptomus, nuolatinis nuovargis, nuotaikų svyravimai, nerimas, depresijos simptomai, kaulų ar raumenų skausmai bei lėčiau gyjančios žaizdos, plaukų slinkimas.
Visgi, verta atkreipti dėmesį, kad pastebėjus šiuos simptomus, reikia tinkamai įvertinti situaciją ir pasirinkti jūsų organizmui tinkamiausią šio vitamino D atsargų papildymą.
„Lietuviams nuo spalio iki gegužės mėnesio vitamino D atsargomis rekomenduojama rūpintis valgant maisto produktus, kuriuose gausu vitamino D, vartojant papildus su juo. Kadangi didelis vitamino D ir kalcio kiekis gali sukelti kalcifikaciją ir pažeisti organus, ypač inkstus ir kraujagysles, su papildais derėtų nepersistengti. Reguliariai tikrinantis vitamino D koncentraciją kraujyje galima sėkmingai išvengti ne tik vitamino D stokos, bet ir jo pertekliaus“, – tvirtina dr. Valdas Banys.
Be to, „Medicina practica“ laboratorijos produktų vadovas, laboratorinės medicinos gydytojas pastebi, kad vadovaujantis naujausių mokslinių tyrimų duomenimis galima teigti, jog vitaminas D turi ypač efektyvų teigiamą poveikį imuninei sistemai, kovojančiai su infekcijomis, taip pat ir COVID-19:
„Didesnės vitamino D koncentracijos kraujyje yra siejamos su mažesniu COVID-19 infekcijos dažniu, mažesne – sunkios COVID-19 infekcijos formos rizika, teigiama ligos eiga susirgus.“
