Naujienų portalui tv3.lt šeimos gydytojas Irmantas Aleksa atskleidė, kokie iš tikrųjų yra pirmieji organizmo negalavimo požymiai.
Požymiai, jog organizmas „serga“
Šeimos gydytojas I. Aleksa pabrėžia, kad didelis svorio kritimas per paskutinius tris mėnesius, jeigu krenta daugiau nei 10 proc. svorio, specialiai jo nemetant, yra pagrindinis įspėjamasis signalas ir „raudonoji vėliava“, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
„Ypač kraujo ligoms ir kitoms piktybinėms ligoms yra būdingos naktinio karščio bangos, bet jos dažniausiai būna pasireiškiančios kartu su svorio kritimu. Naktinis prakaitavimas gali būti su temperatūros pakilimu, gali būti be pakilimo.
Asmenys teigia, kad nepriklausomai nuo dienos, pradeda jaustis blogai, temperatūra gali pakilti arba ne, išpila karštis ir ta situacija tęsiasi iki valandos“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Pasak specialisto, bendras silpnumas yra nespecifinis simptomas, kuris gali reikšti tiek paprastą vitaminų ar mikroelementų trūkumą, tiek rimtus sveikatos sutrikimus. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu stebėti ir dusulio atsiradimą ar pablogėjimą.
„Jei kartu su bendru silpnumu dusulys, ypač fizinio krūvio metu, per pastaruosius tris mėnesius ryškiai pablogėjo arba atsirado per pastarąsias 28–35 dienas, būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl galimo širdies nepakankamumo“, – pabrėžia I. Aleksa.
Be to, jis atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų signalą, galintį rodyti sveikatos problemas – kojų tinimą.
„Pats kojų tinimas nebūtinai yra stipriai nerimą keliantis simptomas, tačiau jis gali reikšti inkstų ar širdies sutrikimus“, – aiškina gydytojas.
Profilaktinių tyrimų svarba
Šeimos gydytojas teigia, kad pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 301, profilaktinis pacientų tyrimas yra reglamentuotas ir turi būti atliekamas bent kartą per metus.
Į jį įeina bendras kraujo tyrimas, cholesterolio ir gliukozės tyrimai, kuriuos atlieka šeimos gydytojas. Šie tyrimai atliekami kartą per dvejus metus, tačiau esant indikacijoms – kartą per metus.
Paklaustas, ar nuovargis ir nuolatinis energijos trūkumas gali būti rimtos ligos požymiai, ar dažniausiai susiję su gyvenimo būdu, gydytojas pabrėžia, kad profilaktiniai tyrimai padeda nustatyti galimas sveikatos problemas ir atskirti, ar šie simptomai kyla dėl organizmo sutrikimų, ar gyvenimo būdo veiksnių.
„Tai gali būti depresijos simptomai. Depresija gali būti sunki liga, taip pat tai gali būti onkologinių susirgimų, širdies nepakankamumo ar krūtinės anginos požymiai“, – atskleidžia jis.
Pasak šeimos gydytojo, bendras silpnumas, nuovargis ir negalavimas yra plataus spektro simptomai, todėl svarbu įvertinti, kaip greitai jie atsirado, kiek laiko trunka ir ar gyvenimo būdo pokyčiai daro jiems įtaką.
„Jeigu vitamino D ir geležies papildų vartojimas, tinkama mityba bei fizinis aktyvumas nepadeda pagerinti savijautos, tikėtina, kad priežastis gali būti rimtesnė“, – aiškina pašnekovas.
Kokius simptomus žmonės linkę ignoruoti?
Šeimos gydytojas I. Aleksa pastebi, kad žmonės dažnai linkę ignoruoti tam tikrus simptomus ir sveikatos pokyčius. Dažniausiai tai būna lėtinis, vidutinio stiprumo skausmas, kuris skausmo skalėje vertinamas apie 5 iš 10.
„Pacientai neretai nekreipia dėmesio į stuburo ar galūnių deformacijas, sakydami: „Ai, taip nutiko, dabar atėjau pasitikrinti po 6–12 mėnesių“. Taip pat dažnai ignoruojami dideli dariniai, ypač pilvo ar krūtinės ertmėje, bei neprižiūrimi apgamai“, – vardija specialistas.
Jis priduria, kad nusilpus imuninei sistemai organizmas sunkiau kovoja su net ir lengvomis infekcijomis, todėl virusinėmis ir kitomis infekcijomis galima užsikrėsti lengviau.
„Šaltuoju metų laiku, jei nesirūpiname savo apsauginiais barjerais – nedėvime šaliko, pirštinių ar net nepučiame nosies – tikėtina, kad jie bus pažeisti. Dėl to gali padidėti virusinių ir kitų infekcijų dažnis“, – aiškina gydytojas.
Siunčia patarimą
Paklaustas apie tai, ką reikėtų daryti, norint išvengti sveikatos problemų ir išlaikyti gerą savijautą, I. Aleksa pažymi, kad svarbu reguliariai tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją, atlikti pilną profilaktinį ištyrimą bent kartą per metus.
„Pilno profilaktinio ištyrimo metu atliekamas kraujospūdžio matavimas, matuojamas ūgis ir svoris, pasiklausoma širdies ritmo, esant reikalui atliekama kardiograma ir kiti tyrimai.
Be to, jeigu žmogus lankosi patikroje dėl profesinės rizikos veiksnių, būtina šią praktiką atlikti adekvačiai ir tinkamai. Jeigu yra poreikis, reikia atlikti krūtinės rentgeną, tikrinti regą ar atlikti kitus tyrimus“, – pataria gydytojas.
Jis priduria, kad svarbiausia – neignoruoti kylančių simptomų ir laiku kreiptis pagalbos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
