Šis vėžys gali būti tiek agresyvus, tiek lėtinis ir svarbu žinoti, kad net ir diagnozavus lėtinį vėžį ne visada skiriamas gydymas, daugiau apie tai naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus.
„Kraujo vėžys gali būti nuo tokio, kurį nustačius net nereikia gydyti ir žmogus gali gyventi normalų ir ilgą gyvenimą, susirgimas netgi ir netrumpina gyvenimo trukmės. Ir yra tokių kraujo vėžių, kurie yra be galo greitai progresuojantys, be galo pavojingi, ta simptomatika ir visa žmogaus savijauta blogėja labai greitai ir tokius pacientus reikia gydyti galbūt ne per kelias artimiausias valandas, bet dienas ar savaites, nes kitaip viskas gali pasibaigti labai liūdnai“, – pabrėžė jis.
Kraujo vėžio simptomai – įvairūs
Pasak gydytojo, kraujo vėžio simptomų yra ne vienas ir skirtingiems žmonėms jie gali pasireikšti vis kitaip, pavyzdžiui, gali greičiau atsirasti mėlynės, gali būti nustatyta anemija, padidėti limfmazgiai, galimas dažnesnis užsikrėtimas įvairiomis infekcijomis ir t.t.
Tačiau svarbu tai, kad ypač lėtinė leukemija, viena iš kraujo vėžio formų, gali būti pastebėta reguliariai lankantis pas šeimos gydytoją, kuris, stebėdamas, kaip keičiasi kraujo rodikliai, gali įtarti, kad jų priežastis – vėžinis susirgimas. Vis tik ūmus kraujo vėžys progresuoja labai greitai ir šiuo atveju gydymas būtinas ir skubiai.
Pasak hematologo, yra tokių pacientų, kuriems ūminė leukemija išsivysto iš kitų kraujo ligų, pavyzdžiui, iš mielodisplastinio sindromo, kuris pasireiškia šiek tiek pakitusiais kraujo rodikliais, nebenormalia kraujo gamyba, tad rizika susirgti agresyviu kraujo vėžiu padidėja.
Ūminė mieloleukemija – itin agresyvi
Gydytojas pabrėžė, kad retai, bet pasitaiko tokių atvejų, kai sergant agresyviu kraujo vėžiu yra nustatomi dariniai ir įvairiuose žmogaus organuose.
„Kai kalbame apie ūminę mieloleukemiją, labai retai pasitaiko, kad ji pasireiškia tam tikruose organuose kaip infiltratai, kaip navikai. Esame turėję pacientą, kuriam įtarėme širdies naviką, širdies nepankamumą“, – pasakoja gydytojas.
Paciento kraujo tyrimai esą buvo normalūs ir tik paėmus biopsiją paaiškėjo, kad tai buvo ūminė leukemija, laimė, žmogui buvo parinktas tinkamas gydymas ir vėžį pavyko įveikti.
Apie tai, kaip galima sumažinti vėžio riziką, kuriame žmogaus gyvenimo etape kraujo vėžio tikimybė padidėja bei kaip galima kraujo vėžį išgydyti visiškai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.







































































































