Savo žiniomis apie Lietuvos grybus dalijosi gamtininkas Deividas Makavičius. Jis išskyrė tris grybus, kurie pasižymi naudingomis savybėmis ir kasmet yra renkami ir vertinami dėl savo galių.
Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.
Maistiniai ir vaistiniai grybai
Pirmiausia pašnekovas pažymėjo, kad yra tam tikrų skirtumų tarp maistinių ir vaistinių grybų. Anot jo, gydomieji grybai nėra vartojami maitinimuisi, jie reikalingi dėl savo naudingųjų medžiagų.
„Lietuvoje turime keletą rūšių, kurios gerai žinomos ne tik pas mus, bet ir kitose pasaulio šalyse.
Kai kurie iš šių grybų Kinijoje naudojami jau tūkstančius metų, todėl sukaupta nemažai patirties apie jų savybes ir galimą poveikį organizmui“, – sakė jis.
D. Makavičius pažymėjo, kad kai kurių iš šių grybų galima prisirinkti šiuo metu – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais.
Tikrinis blizgutis (reiši)
Pirmasis naudingųjų grybų sąraše atsiradęs grybas, pasak gamtininko, yra turbūt vienas seniausių pasaulyje žinomų medicininių grybų.
Jis pasakojo, kad dažniau grybas vadinamas ne moksliniu pavadinimu, o kasdienišku – reiši. Grybo pavadinimas atkeliavo iš Kinijos.
„Tai, ko gero, vienas seniausiai medicinoje minimų grybų. Pirmieji jo panaudojimo aprašymai Kinijoje ir Japonijoje siekia beveik 4000 metų.
Šiose tradicijose jis buvo laikomas gyvybės, ilgaamžiškumo ir net nemirtingumo simboliu. Kinų medicinoje jam nuo seno priskiriama ypatinga gydomoji galia“, – pasakojo jis.
Nors šiuo metu reiši grybai, anot pašnekovo, yra auginami pramoniniu būdu, vis tik jų vaisiakūniai laukinėje gamtoje atrodo kiek kitaip nei įprasta. Nepaisant to, visos veikliosios medžiagos yra tokios pačios.
D. Makavičius pridėjo, kad anksčiau tikrinis blizgutis buvo įrašytas į Raudonąją knygą, vis tik dabar jis, nors joje nebeminimas, tebėra gana retas.
„Daugelis jo neatpažįsta, nes grybas primena kempinę. Jis turi blizgų paviršių ir dažniausiai auga ant eglių kelmų, virtuolių ar negyvos medienos. Labiausiai mėgsta būtent egles“, – sakė jis.
Gamtininkas pridėjo ir tai, kad ilgą laiką šis grybas buvo labai brangus, mat niekaip neatsirasdavo technologijų, padedančių jį auginti dirbtinėmis sąlygomis. Vis tik devintajame dešimtmetyje buvo pradėtas jo masinis auginimas.
„Dažniausiai kalbama apie jo poveikį nervų sistemai. Manoma, kad jis padeda nusiraminti, gerina miego kokybę, mažina stresą. Galima sakyti, kad tai grybas, susijęs su bendros savijautos gerinimu.
Jeigu ieškotume jo gamtoje, reikėtų vaikščioti eglynuose. Tiksliai nupasakoti išvaizdą būtų sudėtinga, tačiau šiandien pakanka į interneto paiešką įvesti pavadinimą ir žmonės greitai pamato, kaip jis atrodo.
Jeigu kalbėtume apie Lietuvoje randamus gydomuosius grybus, tikrinį blizgutį tikrai išskirčiau kaip vieną reikšmingiausių ir geriausiai ištirtų“, – pabrėžė jis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
