Anot žolininko M. Lasinsko, šiuo metu yra tikras naudingų augalų augimo pikas, todėl galima surinkti daugybę naudingų vaistažolių. Žinoma, reikėtų turėti omenyje ir tai, kad ne visi augalai turi būti renkami, kadangi kai kurių žolių ar augalų dalys gali būti renkamos atskirai.
„Visgi, jeigu duotumėte užduotį pririnkti kuo daugiau vaistažolių, pasirinkčiau šį puikų vasaros metą“, – nusišypso žolininkas.
Nors į mišką neretai skubama prisirinkti kuo daugiau gėrybių, žolininkas primena nepamiršti ir trijų pagrindinių žolininko taisyklių, kurios padės nepasiduoti godumo jausmui:
„Pirmoji taisyklė – reikia būti geros nuotaikos ir galvoti apie kitą, kaip galėčiau padėti artimui, kadangi tuomet į krepšelį kris, pačios lips geriausios vaistažolės. Antroji – padėkoti ir padaryti gerą darbą. Reikia ne tik vaistažoles surinkti, tačiau ir rastas šiukšles išnešti.
Na ir trečioji taisyklė – mažiau sau, daugiau gamtai. Jeigu rasime, pavyzdžiui, dvylika čiobrelių, tai tris nuskinkite sau, o devynis palikite gamtai. Tai yra trys labai paprastos taisyklės, tačiau jos moka dėkingumo už gamtos gėrybes, o tuomet atsidėkodama gamta suveiks dar geriau.“
Vingiorykštės ir šeivamedis
Pradėdamas pasakoti apie šiuo metu randamas vaistažoles, pašnekovas pirmiausiai užsimena apie vingiorykštes, kurias galima rasti jau šiuo metu. Anot specialisto, šios žolės yra naudojamos kaip gamtinis aspirinas:
„Pelkinę vingiorykštę galime rasti šlapiose vietose, todėl kuomet važiuojame su mašina, pasidairykime į šlapius griovius, galbūt pavyks jas ten pamatyti, atpažinti, nors tokioje vietoje, žinoma, jų ir nerinksite. Rinkite augalus ten, kur švaru ir tylu. Tokias vietas būtent ir mėgsta vingiorykštės.
Dabar yra jų yra žydėjimo pradžia, tad rinkite visą žolę: ir viršūnėlę, ir žydinčius lapus. Žiemą, jeigu susidursite su uždegimu, skausmu, galėsite ją panaudoti kaip vaistą. Jeigu šią žolę vartosite ilgesnį laiką, ji veiks kaip kraują skystinantys vaistai, kaip aspirinas, o žiemą pagelbės nuo peršalimo, gripo, stiprins imunitetą.“
Naudinga šiuo metu dėmesį atkreipti ir į juodauogį šeivamedį – krūmą baltais, delno dydžio žiedais. M. Lasinskas pasakoja, kad už gero mėnesio pasirodys ir šio augalo juodos uogos, todėl dabar naudinga pasirūpinti žiedais, o vėliau ieškoti gerai prinokusių uogų.
„Tik žinokite, kad jas galima vartoti tik tada, kai šios yra gerai termiškai apdorotos, džiovintos. Šių uogų nepatartina valgyti šviežių, kadangi galima apsinuodyti arba pradėti viduriuoti. Saugiausi vartojimui yra žiedai, kurių galima rasti jau ir dabar“, – įspėja žolininkas.
Anot jo, šeivamedžio žiedai yra nuo pat senų senovės žinomi kaip galintys gydyti gripą, peršalimą. Taip pat tinka vartoti ir sergant Covid-19 liga, mat šis augalas, pasak pašnekovo, gali padėti pašalinti po ligos likusius simptomus, padeda greičiau pasveikti.
„Norint išvengti susirgimo, reikėtų juodauogio žeivamedžio žiedų arbatą gerti litrais arba pasidaryti iš šio augalo uogų sirupą, kuri vėliau reikėtų gerti po kelis šaukštus per dieną.“
Liepa ir gaurometis
Be to, šeivamedžio augalo žiedus taip pat naudinga sumaišyti ir su liepų žiedais, kurie pasirodys jau visai netrukus.
„Gausite nuostabų receptą nuo įvairiausių virusų, mažinti temperatūrai. Iš tiesų, šių dviejų mišinys yra nuostabus. Reikėtų viską sumaišyti lygiomis dalimis, o tuomet žiemos metu vartoti kaip nuostabų vaistą, skirtą visoms žiemos negandoms atbaidyti: slogai, temperatūrai, virusiniams susirgimams“, – sako Marius.
Kūno temperatūrą sumažinti padeda ir vieni liepų žiedai. Pasak žolininko, liepžiedžių arbata taip pat gali veikti ir raminančiai: „Liepų žiedai kaupia daug gleivių, o jos yra puikios siekiant gydyti įvairias žaizdas: gleivinės, skrandžio. Šias gleives galima naudoti ir išoriškai, pavyzdžiui, esant nudegimams, persikaitinus saulėje ar nudegus buityje, prie laužo. Jos taip pat numalšina skausmą, regeneruoja odą.
Reikėtų pasidaryti tiesiog jaunų šakelių žievės nuovirą. Pavirti 10 minučių vandens vonelėje ir vėliau su šiuo gleivėtu skysčiu šlakstyti nudegusias vietas, daryti voneles. Tą patį padaryti galima ir iš liepų žiedų arbatos.“
Žolininkas taip pat pasakoja, kad vienas mėgstamiausių jo augalų yra siauralapis gaurometis, kuris šiuo metu jau yra pradėjęs žydėti.
„Naudojami yra gauromedžio lapai, žiedai. Stiebo galite ir nerinkti, nes jis yra kietas, o ir veiklių medžiagų jame nėra daug. Aš renku žiedus jų žydėjimo pradžioje. Taip pat galima ir visai žiedų nerinkti, o tik lapus, ypač tada, jeigu pavėlavote surinkti, kadangi vėliau žieduose ima formuotis tokie pūkai, kurie gali sugadinti žaliavą. Todėl jeigu tik abejojate, rinkite tik lapus.
Gaurometis yra vienas iš tų augalų, kuris yra vadinamas „nervų draugu“, tada, kai trūksta jėgų, nėra nuotaikos. Gauromečio arbata gerina nuotaiką, suteikia energijos, o ir vakare išgėrus užtikrina ramų miegą, suteikia vidinės ramybės“, – vardina naudingas augalo savybes pašnekovas.
Be to, kaip ir liepos, taip ir gaurometis gamina gleives, kuriose yra gausu tanino, rauginių medžiagų. Būtent dėl šios priežasties, vaistažolė yra tinkama vartoti tuomet, jeigu turite problemų su padidėjusiu rūgštingumu, refliuksu, pilvo pūtimu.
„Tai puiki priemonė imuniteto stiprinimui, kadangi augalas taip pat mažina priešuždegiminius procesus, veikia kaip antioksidantas, turi priešvėžinių savybių.
Prisiminkite, kad vienos rūšies vaistažoles galima gerti tik septynias dienas, tuomet daryti trijų dienų pertrauką ir vėl vartoti. Jeigu vartojame žolelių mišinį, tuomet geriama arbatas 21 dieną, savaitę ilsimės. Rimtesniam žolelių vartojimui reikėtų skirti 2–3 mėnesius, o kartais prireikia ir 6–12 mėnesių bei dar ilgiau. Viskas priklauso nuo to, koks yra ligos sudėtingumas“, – įspėja M. Lasinskas.
Žolininkas taip pat rekomenduoja vaistažolių arbatas gerti ne kartu su pusryčių sumuštiniu rankoje, tačiau pusvalandį arba valandą prieš / po valgio. Anot specialisto, tai galioja visoms žolelėms.
„Gaurometis yra puikus pasirinkimas tada, kai nežinai nuo ko pradėti. Galima įsidėti žiupsneli šviesių jo lapelių arba 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintos žaliavos ir karšto vandens. Tuomet palaikyti viską verdant 80–95 laipsnių temperatūroje, palikti atvėsti dešimčiai minučių ir vėliau gerti ant tuščio skrandžio.
Tai yra pakankamai saugus augalas ir vaikams, ir visai šeimai. Gaurometį galite naudoti ir su kitomis vaistažolėmis“, – priduria žolininkas.
Jonažolė
Puiki vaistažolė taip pat yra ir jonažolė, kuri pievose žydi jau šiuo metu. Anot Mariaus, jonažolių ir gauromečio arbatą galima gerti kaip „džiaugsmo arbatą“, kuri veikia tonizuojančiai, vietoje kavos:
„Nieko tokio neatsitiks, jeigu gersite jonažolės arbatą, tačiau jeigu šią žolę dėsite visą į kokteilį ar vartosite kartu su papildais, kuriuose šis augalas yra naudojamas visas, tai tuomet turėtumėte vengti saulės bei nudegimo.
Tokiu atveju gali atsirasti šalutiniai poveikiai: jautrumas saulei, odos bėrimai, akių ir rankų perštėjimas. Jonažoles vasarą reikėtų vartoti atsakingiau.“
Čiobrelis ir dilgėlė
Marius Lasinskas teigia, kad yra be galo sunku išvardinti visas vaistažoles, kurios auga šiuo metu ir yra labai naudingos mūsų organizmui. Visgi žolininkas teigia, kad pravartu savo namų vaistinėlėje turėti ir ramunių, mėtų, melisų.
„Labai mėgstama vaistinė ramunė, kuria reikia auginti savo darže, nes laukuose ji neauga. Taip pat ir mėta, kuri darže dažnai būna auginama pipirinė. Gamtoje galime rasti dirvinių mėtų, o prie pakrančių – vandeninių. Yra labai daug mėtų rūšių, tačiau iš tiesų jos labai atgaivina, turi daug eterinių aliejų, mentolį. Ypatingai šaldančiu efektu pasižymi pipirinė mėta.
Melisa taip pat yra ta žolė, kuri ramina. Jeigu vasarą apsinuodijote, persivalgėte maisto, tai naudinga lygiomis dalimis apsidaryti mėtų, melisos ir ramunėlių nuovirą, kuris veiks kaip skausmą malšinantis vaistas, nuims visus spazmus, pilvo skausmus, sureguliuos žarnyno veiklą. Reikėtų nuovirą gerti kaip arbatą ant tuščio skrandžio“, – rekomenduoja specialistas.
Be to, šaunu vasarą pasirūpinti ir čiobrelio atsargomis, kurį galima naudoti ir kaip prieskonį, ir kaip vaistažolę. Anot Mariaus, čiobrelis yra nepamainomas draugas, kurį naudinga turėti savo vaistinėlėje tuo metu, kai netikėtai užklumpa peršalimas, sloga.
Naudinga ieškoti ir dilgėlių, kurios yra renkamos nuo pat ankstyvo pavasario. Tuo laikotarpiu augalas yra renkamas kol dar yra jaunas:
„Pirminė dilgėlė yra pati stipriausia, o kuomet nušienauji, atauga atolas, ji būna silpnesnė. Tačiau ji vis tiek veiks kaip puikus augalas. Jeigu pastebime, kad dilgėlė ima leisti žiedus, o jos lapai tampa nebegražūs, tuomet renkame sėklytes, kurios yra rudos. Tad jau už mėnesio galėsime jų matyti. Tokios sėklos yra puikus prieskonis.
Be to, galime ir pasidaryti dilgėlių chalvą: reikės šaukšto dilgėlių sėklų, šaukšto saulėgrąžų, viską sumalate kavamalėje, įdedate medaus šauktą, sulipinate ir gaunasi dilgėlių chalva. Tokiais panašiais receptais dalinuosi ir savo knygelėse“, – nusišypso Marius, kuris savo žolininko žiniomis dalinasi ir rašydamas autorines knygas vaikams bei suaugusiems.
Vaistažolės nuo vasaros negandų
Žinoma, vasaros laikotarpis neapsieina ir be įkyriųjų uodų, kurių gali pasitaikyti vaikščiojant po pievas, miškus ir ieškant naudingų sveikatai augalų.
„Tiems, kurie kieme augina graikinį riešutmedį, pasisekė. Sakoma, kad jeigu turi tokį medį, statyk po tokiu medžiu stalą – nė vienas uodas neatskris. Tai iš tiesų uodus atbaido graikinis riešutmedis. Einant į mišką galima jų šakelių pasirinkti, užsikišti už diržo ar mojuoti kaip vėduokle, nes uodai ir kiti vabzdžiai nemėgsta šio kvapo, nes jame daug eterinių aliejų.
Be to, iš graikinio riešutmedžio galima daryti ir arbatą, kuri ne tik skani, tačiau ir naudinga. Kitas būdas – česnakas, jo nemėgsta nei erkės, nei kiti vabzdžiai, todėl galima pasidaryti nuovirą ir juo šlakstytis arba tiesiog suvalgyti sumuštinį su česnaku“, – nusišypso žolininkas.
M. Lasinskas taip pat priduria, kad uodų įkandimus taip pat gerai numalšina purškalai, kuriuose yra eukalipto arba eterinių aliejų mišiniai:
„Gamtoje galima patepti sutrynus gyslotį arba atšaldžius upelyje galima su juo patepti dirginančią vietą. Iš esmės visuomet pirmoji pagalba bus šaldymas, nesvarbu, kas įkando: ar uodas, ar bitė, ar dilgėlė nudilgino. Šaldykite, vėsinkite su ledukais ar upelyje. Galite ieškoti ir eterinių aliejų, kuriuose yra mentolio, eukalipto, nes kartais gysločio gali ir nepakakti.“
Internete taip pat netrūksta ir įvairiausių patarimų, tarp kurių siūloma vasaros metu kūną trinti žolelėmis. Pasiteiravus pašnekovo, kiek saugus yra toks sveikatinimosi būdas, M. Lasinskas kraipo galvą.
„Ne su visomis žolelėmis galima trinti. Jeigu yra kaitra, tai įtrynę kūną su jonažolėmis ar rūtomis gausime tik išbertą odą, to bandyti net negalima su tokiais augalais. Tačiau galima pasidaryti įvairių grožio procedūrų, pavyzdžiui, su rugiagėlėmis, kurios dabar mėlynuoja.
Iš vakaro užpilkite rugiagėles šaltu vandeniu, per naktį palaikykite, o ryte prauskite veidą. Sakoma, kad taip atjaunėja oda, tampa švari, tad tikrai rugiagėlių vonelės nepakenks. Be to, kai yra tokie karščiai, nepamirškite pasigaminti ir vasaros arbatų.
Paimkite didelį stiklinį indą, įpilkite šalto vandens, įdėkite erškėčių žiedlapių, mėtos, kokią turite, kokių nors kitokių žiedelių, kas jums yra skanu, galite įmesti braškę ir tuomet viską palaikykite keletą valandų. Gerkite tokias šaltas arbatas, kurios nebus tokios stiprios, bet žolelės duos skonį, gaivins. Bus ne tik sveika, bet ir skanu“, – nusišypso žolininkas Marius Lasinskas.
