Dilgėlė

Žolelių actas yra vienas iš natūralių gamtos produktų, kuris daugiau nei tūkstantmečius naudojamas ne tik maisto gaminime, bet ir kaip vaistinė sveikatos priežiūros priemonė. „Apie obuolių acto vertę sveikatai jau rašiau. Trumpai priminus, jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, virškinimą, labai padeda nuo vidurių užkietėjimo, ramina refliuksą, padeda lieknėti, mažina cholesterolio kiekį, padeda nuo šlapimo pūslės uždegimų. Jis šarmina organizmą.

Vis daugiau žmonių dėmesį kreipia į natūralius gydymo metodus, siekdami pagerinti savo sveikatą ir gyvensenos kokybę. Vienas iš tokių natūralių stebuklų, kuris nuo senų laikų naudojamas tiek kulinariniais, tiek medicininiais tikslais, yra dilgėlė. „Ir vėl dilgėlė. Apie šį stebuklingą augalą jau ne kartą esu rašiusi, bet kartojimas yra mokslų motina. Kai pati ką įdomaus randu apie žoleles, tuoj puolu skaityti.

Nors dažniausiai lietuviai vasaros sezoną įsivaizduoja prie jūros, ežerų ar kitų vandens telkinių, tačiau dažnas skuba laiką leisti ir į miškus, kuriuose šiuo metu galima rasti daug gamtos gėrybių. Miškuose, laukuose bei pievose auga ne tik skanios žemuogės, mėlynės ar dygsta pirmieji grybai, tačiau ir žaliuoja naudingos žolės, kurias naudojame kaip vaistažoles. Ką reikėtų skinti bei kokios yra pagrindinės žolininko taisyklės, dalinasi Marius Lasinskas.

Dažnai darže arba sodelyje pastebėjus nelauktus augalus skubame juos rauti arba stengiamės visai juos išnaikinti. Nors piktžolės galbūt ir trukdo augti šalia pasodintiems augalams, tačiau taip greitai jomis atsikratyti nereikėtų. Atvirkščiai, pasak žolininko Mariaus Lasinsko, šias savarankiškai augančias žoles galima pervadinti į „geražoles“, kadangi šios turi visą aukso puodą naudingų sveikatai savybių.

Norite organizmą papildyti pavasarį taip trūkstamais vitaminais – valgykite dilgėles. Šie augalai  ir skanūs, ir naudingi sveikatai. Jose gausu pačių įvairiausių vitaminų, o savo skoniu dilgėlės primena subtilesnę špinatų versiją. Nuo seno Lietuvoje vertinamos dilgėlės turi ir ypatingą vietą tautinėje virtuvėje, o dilgėlių sriubos skonis dažnam pažįstamas nuo vaikystės.

Pavasaris pamažu įsibėgėja, o vis drąsiau šviečianti saulė budina gamtą. Laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą.

 Švelni kaip šilkas, kandanti kaip vilkas dilgėlė dažnai laikoma tvarkos mėgėjų priešu. Tačiau šie augalai turi daug kalio, kalcio, magnio, vitaminų A, B, E, K, organinių rūgščių, todėl vartojami medicinoje, kosmetikoje, ekologiškai auginant daržoves, iš jų ruošiamos arbatos. Siūlome keletą patarimų, kaip aplinkoje nereikalingas dilgėles paversti draugais.

Kai įsidilginame, dažniausiai pykstame, tačiau ar kada pagalvojote, kad maža dilgėlė, kuri daugeliui sukelia nemalonius pojūčius, yra aukso vertės?  Jaunose dilgėlėse yra daug maistinių medžiagų ir vitaminų, todėl jas rekomenduojama skinti, iš jų gaminti ir net laikyti žiemai.  Žinoma, šviežiose maistinių medžiagų daugiau nei džiovintose, tačiau sveikatai naudingos kone visos. Dilgėlės apsaugo nuo reumato ir kitų sąnarių ligų.

Nuo senų senovės eidami žoliauti lietuviai laikėsi tam tikrų taisyklių. Pirmoji – jei nuotaika prasta, žolių rinkti nė negalvok. Tad, prieš žoliavimą žmonės laukuose grodavo ir traukdavo dainas. Kita taisyklė – nebūtina augalus iš pievų rauti glėbiais. Sau pasiskinti galima ketvirtadalį lapelių. Kitus - palikti gamtai. O štai kitas žoliavimo taisykles reikia derinti prie šių laikų gyvensenos įpročių.