Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vėmimas ir viduriavimas – vieni iš būdingų simptomų naujajai koronaviruso atmainai, tačiau juos itin lengva sumaišyti su žarnyno infekcijomis, kurios smogia netikėtai, o šaltasis metų laikotarpis – palankiausias laikas jų plitimui.

Vėmimas ir viduriavimas – vieni iš būdingų simptomų naujajai koronaviruso atmainai, tačiau juos itin lengva sumaišyti su žarnyno infekcijomis, kurios smogia netikėtai, o šaltasis metų laikotarpis – palankiausias laikas jų plitimui.

REKLAMA

Žiema ir pavasaris yra palankiausias laikas žarnyno infekcijų plitimui ir nors dažniausiai užsikrečia vaikai ar turintys silpnesnį imunitetą, tikimybė užsikrėsti kyla kiekvienam, o siaučiant koronavirusui simptomus itin lengva sumaišyti – taip nutiko ir kaunietei, kurios sūnui pasireiškus žarnyno infekcijos simptomams vėliau paaiškėjo, jog mažylis užsikrėtė Covid-19. 

Simptomai – ir koronaviruso, ir žarnyno infekcijos

Kaunietė Rasa (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dalinosi, jog žarnyno infekcijoms būdingi simptomai pasireiškė ir jos sūnui, nors tik vėliau paaiškėjo, jog tai – koronavirusas. Tiesa, sūnus buvo ne pirmasis užsikrėtęs šeimoje, nors iš pradžių įtarimų nė nekilo, tai veikiau buvo panašu į roto ar noro virusą.

REKLAMA

„Sūnus ne pirmasis susirgo koronavirusu, todėl buvo pakankamai aišku, nors iš pradžių galvojom, jog tiesiog paviduriuoja. Aš pirmoji gavau teigiamą koronaviruso testo atsakymą, tą pačią dieną vyras su vaikais testavosi, vyrui teigiamas, vaikams neigiami“, – dalijosi moteris.

Vis dėlto, porą dienų trukęs viduriavimas ir visapusiška tėvų apsauga, siekiant neužkrėsti vaikų, naudos nedavė – sūnui ėmė reikštis kiti būdingi simptomai:

„Vaikščiojom namie prie vaikų su kaukėm, kad gal kažkiek pavyks apsaugoti, kitą dieną sūnus pradėjo viduriuoti, dar po kelių dienų – kilti temperatūra, vykome į ligoninę, tenai sūnui jau buvo patvirtintas koronavirusas, plaučių uždegimas ir bakterinė infekcija.“

Vis dėlto, vis dar siaučiant pandemijai, itin lengva pasimesti ir susimaišyti, ar užsikrėtėme koronavirusu, ar žarnyno infekcija. Geriausias būdas atskirti ir suprasti, ar užpuolė žarnyno infekcija, ar vis dėlto pasigavome koronavirusą – atlikti Covid-19 tyrimą ir įsitikinti.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip atpažinti užsikrėtimą žarnyno infekcijomis ir kokių priemonių imtis jų suvaldymui, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė, kuri pabrėžia – kai kurie simptomai itin panašūs ir juos lengvai galima sumaišyti.

Šaltasis sezonas – užsikrėtimų pikas

Daugiausiai užsikrėtimų virusinėmis žarnyno infekcijomis fiksuojama gruodžio-balandžio mėnesiais, itin retai jų pasitaiko vasarą. Taip yra todėl, jog virusai, sukeliantys infekcijas, karštoje temperatūroje negali išgyventi, o štai žema temperatūra – itin palanki.

„Kadangi, pavyzdžiui, roto virusai gyvybingi išlieka net kelis mėnesius esant nuo 4 iki 20 laipsnių temperatūrai, todėl vasarą, kai yra aukštesnė aplinkos temperatūra, užsikrėtimų būna mažiau, o kai yra žemesnė temperatūra, jie išgyvena, todėl užsikrėtimų skaičiaus pakilimas dažniausiai būna žiemos, pavasario periodu“, – aiškino vyriausioji specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Žarnyno infekcijas sukelia įvairūs patogeniški virusai, išsiskiriantys su žmogaus išmatomis, o pateikę į žmogaus organizmą pažeidžia plonąjį žarnyną, taip sukeldami vėmimą ir viduriavimą. Virusams prasiskinti kelią padeda nehigieniška aplinka – neplautos rankos ir nešvarūs paviršiai.

„Pagrindinis visų šių virusų infekcijos sukėlėjas yra sergantis žmogus, o virusai plinta fekaliniu oraliniu būdu – per nešvarias rankas, per nešvarią, užkrėstą aplinką, netgi galima sakyti, jeigu, pavyzdžiui, parduotuvėje visi apčiupinėję vaisius ir parsinešę jų nenuplauname, tokiu būdu galime užsikrėsti per maistą.“

Žarnyno infekcijų simptomai

Dažniausiai šie virusai paplinta vaikų mokymo įstaigose dėl asmeninės higienos įgūdžių trūkumo, tačiau užsikrėsti gali ir suaugusieji, tik skiriasi ligos eiga – ji dažnai būna lengvesnė.

„Dažniausiai serga maži vaikai, jaunesni nei 5 metų amžiaus, tiek rotavirusine infekcija, tiek noro virusu. Taip pat serga silpnesnį imunitetą turintys žmonės arba vyresnio amžiaus žmonės, tačiau, aišku, pasitaiko atvejų, kad serga ir vyresni vaikai, ir suaugę žmonės, tačiau dažnai tai būna arba besimptomiai atvejai, arba daug lengvesnė ligos eiga“, – rizikos grupes išskyrė A. Valaikienė.

REKLAMA
REKLAMA

Būdingiausi žarnyno infekcijų simptomai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, galvos skausmas, taip pat dėl didelio skysčių netekimo gali pasireikšti dehidratacija, kuri sąlygoja bendrą silpnumą. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas ar šaltkrėtis, todėl specialistė pabrėžia, jog kai kurie simptomai gali būti itin panašūs ir į šalyje siaučiantį koronavirusą.

Vis dėlto, atskirti, ar užsikrėtėte roto ar noro virusu padės pasireiškiantys simptomai, kurie, nors iš esmės panašūs, turi savų skirtumų:

„Sergant noro virusu rečiau pasireiškia peršalimui būdingi simptomai kaip sloga, gerklės skausmas ir kosulys, dažniau šie simptomai pasireiškia sergant rotavirusine infekcija. Sergant noro virusu taip pat apie pusė ligonių karščiuoja, turi galvos, raumenų skausmus, patiria silpnumą dėl dehidratacijos, bet jiems kosulys, sloga nespėja pasireikšti dėl to, kad ligos eiga greičiau baigiasi.“

Plaukite rankas ir dezifekuokite paviršius

Dažna šių ligų pasekmė – dehidratacija, kuomet vemiant ir viduriuojant netenkama daug skysčių, kas savo ruožtu sukelia silpnumą, todėl labai svarbu palaikyti reikiamą skysčių kiekį organizme ir jų suvartoti kiek įmanoma daugiau, kad būtų išlaikytas balansas.

REKLAMA
REKLAMA

Noro viruso simptomai praeina per 1-2 paras, užsikrėtus rotavirusu simptomai kankina 2-3 dienas, dėl šios priežasties pasirodo papildomi simptomai, primenantys peršalimą. Tiesa, nuo rotavirusinės infekcijos apsisaugoti galima skiepais, tačiau nuo noroviruso skiepo nėra, o persirgus ilgalaikis imunitetas nesusidaro, todėl galimi pakartotiniai užsikrėtimai.

Kolektyve atsiradus viruso nešiotojui, itin svarbu vengti kontakto. Taip pat, kadangi liga plinta per nešvarias rankas ir paviršius, nepamirškite reguliariai valyti dažniausiai liečiamų paviršių bei plautis rankas.

„Pirmiausia reikėtų pasirūpinti aplinka, reikėtų gerai išsivalyti ir išsivėdinti aplinką. Pavyzdžiui, rotaviruso infekcijos yra labai neatsparios chloro turinčioms dezinfekuojančioms priemonėms, reikėtų su chloro turinčiomis priemonėmis dezinfekuoti visus paviršius, ypač rankenas.

Esant, pavyzdžiui, šeimoje ar ugdymo įstaigoje, darbovietėje protrūkiui, kai serga keli žmonės, svarbu, kad būtų pastovus valymas, dezinfekavimas patalpų ir visų paviršių, ypatingai liečiamų dažnai – rankenos, WC paviršiai, stalai. Taip pat reikia nepamiršti plauti rankas bei vėdinti patalpas“, – pataria A. Valaikienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų